Vakar savo socialiniuose tinkluose pasidalinau mintimis apie tai, kad žmonija laiko mėsos nevalgymą sinonimu tvarumui. Bandžiau paaiškinti, kad tai nėra tiesa, kad galima būti draugišku aplinkai ir valgyti mėsą.

Žinoma, didžioji dalis manęs tradiciškai nesuprato, baigiu priprast prie to. Juolab, kad mes gi buvę veganai ir pas mus visada apsilanko kokių veganų iš praeities, kurie nepabijo mus kritikuoti, paaiškinti mums, kad aiškinti negalima. Dar, žinoma, marketingu mus apkaltina, knygų pasiūlo paskaityti.

Žinoma, sunku valgyti mėsą, kai nuolatos kartojama, kad karvės kelia globalinį atšilimą, kad karvės užima per daug vietos, vandens per daug išgeria, ar jų mėsa yra pats neefektyviausias produktas. Neseniai The Economist pasidalino įtaigingu grafiku, kuriame teigiama, kad 76% dirbamos žemės atitektų gamtai, jei visi taptų veganais. Kas nėra, tiesa ir apie tai būtinai reiks parašyti, bet dabar kitos mintys.

The NY Times nuolatos rašo apie mėsos blogį, o neseniai pasidalino filmuku įspūdingu pavadinimu „Susipažinkit su žmonėmis, kurie gauna pinigus tam, kad žudytų mūsų planetą“ kaip jau supratot video apie tai kokia žiauri gyvulininkystė tiek klimatui, tiek gyvūnam. Gražūs gyvūnai, baisūs žmonės ir žinoma mirtis.

Puikiai žinoma, kad emocijos turi daug didesnę įtaką sprendimų priėmimui nei logika ar argumentai. Emocijos mus valdo, o emocijomis labai lengva manipuliuoti. Šis The NY Times video skirtas paveikti mūsų kaltę, baimę, nerimą, gailestį, pyktį ar pasišlykštėjimą. Didžioji dalis veganų yra etiniai veganai. Dažnai tokiais patapę būtent po kokios vegan dokumentikos. Ir tada, jie pasižiūrėję tokią dokumentiką – purvais drabsto mus, nes mes brutalūs gyvūnų žudytojai.

Deja, ne visi gyvūnų augintojai monstrai ir nevisi gyvuliai yra auginami kančioje, ne visų jų skerdimas yra brutalus. Aš nuoširdžiai manau, kad didžiausia kliūtis žmonijai klimato kaitos, taršos ar dirvožemio problemų sprendime yra ta, kad vakarų pasaulis patapo atskiras, izoliuotas nuo gamtos.

Gamtą matome kaip vietą pailsėt nuo miesto, aplankyt, pabūt, bet mes nematome savęs, kaip neatskiriamos dalies, toje gamtoje. Yra gamta ir esame mes – žmonės. Būtent todėl, manau, dauguma nesugeba ir nenori suprasti, kad mirtis yra neišvengiama ir būtina naujai gyvybei atsirasti.

Visais laikais mirtis buvo tai, su kuo žmogus susidūrė kasdieniniame savo gyvenime. Šiandien taip nėra, net mūsų artimieji dažniau miršta slaugos namuose, nei savosiose. Mes bijom mirties, ypatingai savosios.

Knygos su ilgaamžiškumo paslaptim, veido serumai stabdantys mūsų senėjimą ir dietos, kurios garantuoja, kad gyvensim amžinai, na ar bent ilgiau pačios populiariausios. Atrodo, kad senatvės ir mirties bandom išvengti bet kokia kaina. Mes tiesiog nepripažįstam, kad mūsų gyvenimas čia yra ribotas. Patinka jums tai ar ne, bet amžinai jūs negyvensit ir vieną dieną mirsit. Susitaikykit su tuo ir pradėkit gyvent.

Kalbant apie maistą, būdavo įprasta auginti gyvūnus juos patiems skersti ir valgyti. Ir žinot, kai vakar mus aplankė veganai diskusijoje apie žiemos metu valgomą maistą visi kaip susitarę kartojo, kad lietuviui įprastas racionas yra raugintos daržovės, grikiai, šakniavaisiai ir uogienės. Bet visi kaip susitarę ignoravo, kad dar labai įprastas lietuviui yra ir kiaulės auginimas, o tam, kad kiaulę užauginti dar reikia ir karvės, o šiaip višta, kiaulė ir karvė – švenčiausia lietuvio trejybė. O ir kai pilvai gurgia ir reikia pamaitinti ne tik save, bet penkių vaikų šeimyną, o maximos ant kiekvieno kampo nėra –  gyvūno žudimas dėl maisto nebėra toks emocionalus, tiesiog įprastas dalykas išgyvenimui. Tačiau gyvūnui pagarba tais laikais buvo didesnė nei dabar, nes valgydavo ne tik sprandinę – bet ir visą kiaulę, ne tik krūtinėlę – bet ir visą vištą.  

Šiandien mums būtinybės prasimaitint nėra, visada prekybos centruose rasi maisto. Mėsa yra produktas, o ne gyvūno dalis. Man kartais atrodo, kad dabartiniai vaikai nelabai supranta, kas tuose vištienos „nugetose“, nelabai tėvai ir pasakoja. Dauguma jaunų žmonių nėra niekada žvejoję, medžioję ar skerdę gyvūną. Šiaip esminiai išgyvenimo įgūdžiai čia, bet maxima, kaip mama, juk visada šalia, kam tie įgūdžiai. Žmonėm neįdomu, jie tiesiog nenori žinoti, kad jų mėsa buvo gyvūnas, nenori žinoti kaip jis augo ir kaip baigėsi jo gyvenimas. Tada pasižiūri tuos baisius video ir įsivaizduoja, kad vienintelė išeitis veganizmas. Juos aplanko apšvitimas, o tą apšvitimą įkyriai spigina visiems į akis, bandydami „apšviesti“.

Gyvūnai miršta ir be žmonių pagalbos. Pernai netekom buliaus- nuskendo, kankinos ilgai, stresas buvo turbūt jam begalinis, kita karvė tą patį sezoną užspringo obuoliu. Vaizdas buvo siaubingas, kankinosi ilgai. Tą patį sezoną pjovėm karvytę – greitai vienu šūviu į galvą. Ir jei man reiktų rinktis, kaip aš norėčiau mirti tai tik taip- greitai. Nenorėčiau skęsti, nenorėčiau užspringti, geriau jau bam ir tu geresniam pasauly.

Natūrali gamta yra tokia, kokia yra, ji nėra žiauri vien todėl, kad vieni kitus valgo. Joje tiesiog nėra nieko veganiško. Net augalai nėra veganai, jie valgo bakterijas, rizofagija tas procesas vadinasi. Tie patys monokultūriniai laukai nėra veganiški jie žudo visą paletę gyvasties: vabaliukai, paukščiukai, graužikai, gyvatės ir visus, kas juos valgo. Aišku, su tokiu argumentu, greitai būtum sulestas veganų, neva tai netyčinės mirtys, arba karvės valgo grūdus, tai reiškiasi tu žudai ir tuos vabaliukus, ir karves. Bet gerbiamieji, tame ir problema, kad karves šeria grūdais, o ne, kad mėsa bloga.

Dažnai lieku nesuprasta, kodėl man taip kliūna veganizmas, dažnai apkaltina, kad tiesiog taip pardavinėju. Ta prasme, daržovių augintojai gali kalbėt apie daržoves jų naudą, kelti recepčiukus blynų ir pyragų ir čia viskas ok, influencerės gal kiekvieną dieną reklamuot naują kremą ir sakyt, kad čia pats geriausias iš visų kremų, maxima gal įkyriai siuntinėt žinutes, nepriklausomi elektros tiekėjai vis zirzint mane su klausimais ar aš tokį jau pasirinkau, bet aš apie mėsą rašyt negaliu, man draudžiama, matai, aš dalindamasi savo puslapyje grūdu visiems tą mėsą. Man vienai čia atrodo truputį neteisinga?

Ir vis tik kodėl aš taip daug kalbu apie mėsą ir gyvūnus. Todėl, kad niekas to nedaro, todėl kad apie mėsą kalbėt gėdinga, ją valgyti brutalu, nesveika. Mėsos patieklai?  Prašau jokių, mum patinka tik blynai, pyragai ir žali kokteiliai. Arba tiesiog man visada sekėsi ir sekasi būt nepopuliariai, tai ir rašau nepopuliariomis temomis.

Iš tikrųjų, tai yra ir kitų priežasčių. Aš labai sureikšminu mėsą, todėl, kad po penkių metų vaikų kankinimo su idiotiškom vegan dietom, mėsa buvo tas maistas, kuris padėjo jiems atstatyt sveikatą. Kai pasižiūriu į nuotraukas mūsų vaikų iš vegan laikų, mane apima kaltė, pyktis, gailestis, nes aš matau, kaip jie tragiškai atrodė, kiek problemų turėjo ir kaip jų visas kūnas demonstratyviai šaukė rėkė, kaip jiems trūksta maistinių medžiagų.

 Ir dabar kai pamatau kitus mažamečius vaikus, kurių mamos nupezusios juos šeria karvių mityba, man tų vaikų tikrai nuoširdžiai gaila. Todėl aš labai daug savo laiko skiriu informacijai, sklaidai apie mėsą, apie maistingumą apie tai, ko man trūko, kai buvau nupezus veganė. Neturiu tikslo visų atverst iš veganizmo, nes ir be mano pagalbos 84% vėl grįš prie mėsos valgymo, bet jei bent viena mama, nustos kišt į savo vaiką tariamai sveikus žalius kokteilius, aš jausiuos nuveikus kažką vertingo šiame gyvenime ir lyg truputį atpirkus kaltę už savo klaidas kurias dariau su savo vaikais.

Neturiu nieko prieš žmones kurie nevalgo mėsos, bet vaikas turi pats pasirinkti. Kai pirmą kartą vaikam po 5 metų veganystės davėm kiaušinių jie valgė taip lyg niekad nebūtų valgę ir jiem buvo neįdomu, kad čia vištų mėnesinės, jų kūnas jautė, kad gaus tai, ko beveik niekad negavo per savo gyvenimą. Mėsą mums buvo pradžioj sunku valgyt psichologiškai, vaikam ne, nes jie Cowspiracy nematė ir Cambello ir Gregerio knygų neskaitė ir naujausiu mokslu apie tai kaip DNR regeneruojas nuo nevirškinamų žalių kokteilių neskaitė – jie tiesiog jautė, kad čia gerai.

Tai kai aš pardavinėsiu mėsą, tai bus postas, kad „sveiki turime mėsos“, o kai aš rašau apie gyvūnus ir mėsą jų naudą ir svarbą, tai čia yra mano nuodėmių išpirkimai. Ir kol kas neplanuoju sustot. Taip, kad laikykitės, draugai veganai 🙂