Sako reikia svajoti atsargiai, nes svajonės viena diena ima ir išsipildo…
Tai mūsų šeima jau labai seniai svajoja įkurti šeimos ūkį ir svarbiausia konvencinį maistą pakeisti į savų užaugintą. Panašu, jog esame vis arčiau svajonių realizacijos. Tiesa, kelias link jų nebuvo lengvas (o ar kada jis būna lengvas?)
Viskas prasidėjo 2015 metų pavasarį, svajones ir įsivaizdavimus turėjome labai didelius, plačius ir įvairius. Pradėjome molinio namelio statybas ir tuo pačiu kūrėme savo ūkelį, sodinome vaismedžius. vaiskrūmius, sėjome įvairias ilgą laiką rinktas sėklas. Tuo metu, visi vyresnieji: seneliai, tėvai sakė, kad žemė pas mus niekam tikus ir niekas čia neaugs, kaimynai pasakojo, jog čia 50 metų buvo ariami laukai ir kad tikrai niekas čia neaugs. Ką jie išmano – tąsyk galvojom – juk buvom tiek prisiskaitę apie gamtinę žemdirbystę – viską užmulčiuoji šienu ir derlius garantuotas! Deja, derliaus nebuvo. Augalai net ir po šieno sluoksniu truputi paaugę sustojo augti ir skurdo. Prūdo vanduo, kuriuo laistėm augalus taip pat, pasirodo, užterštas, kažkada čia buvo daug žuvies, o dabar – be žuvų, nes šalia konvencinės žemdirbystės laukas kurio visi pesticidai ir herbicidai nutekėdavo į mūsų prūdą ir po mažu naikino jo ekosistemą. Nusprendėm, kad augalai neauga – auginkim vištas, juolab, kad jau tada žinojom, jog gyvūnai labai svarbu ūkyje. Išvažiavę pirkti viščiukų, parsivežėm ne tik juos… bet ir vilką. na tiklsiau sibiro haski veislės kalytę Heidi – tokia nekalta, tobulo grožio, skirtingų akių meilutė, kuri per pusmetį išpjovė visas mūsų vištas. Ūkio svajonė ėmė tolti… tuomet dar iš vegetarų tapom veganais ir net nepastebėjom, kaip gyvendami 3ha žemės plote tapom priklausomi nuo prekybcentrių maisto.
Svajonė tolo, tačiau nebuvom linkę jos paleisti, o ypač Laurynas, visas laisvalaikis buvo skirtas dirvožemio gerinimo, atstatymo būdų paieškoms. Iš čia ir fb puslapis “Dirvožemio gerinimo įžvalgos” ir fb grupė “Auginu sveiką maistą”. Visa informacija, apie dirvožemio atstatymo procesus baigiasi ir prasideda tuo, kad gyvūnai, ypač žoliaėdžiai, yra labai svarbi dirvožemio ekosistemos kūrybos dalis. Bet mes juk veganai ir griežtai prieš gyvūnų neva tai išnaudojimą. Galiausiai įtikėję naujos ‘’sveikos’’ mitybos ‘’trendais’’ visiškai nutolom nuo tikros gamtos ir ūkio idėjų. Be to, propoguota mityba ne tik kad neatnešė sveikatos, bet dar ir atėmė. Pradėjome daugiau ir plačiau domėtis apie mitybą ir supratę, kad gyvūnai reikalingi ne tik dirvožemiui, bet ir žmogaus organizmui, atnaujinome mintis apie mišraus ūkio kūrimą, o dabartinėje mūsų situacijoje labiausiai tiko regeneracinio* ūkio modelis, kuris apima ne tik auginamą produkciją, bet tuo pačiu prisideda prie natūralių ekosistemų atsistatymo, kas, mūsų manymu, yra tiek pat svarbu. Taip pas mus atsirado vištos, antys ir ožkos. Be to, ir Heidi subrendo ir nebepjauna visko kas juda.
Su ūkio svajone užaugom ir mes, todėl pradėsim ją įgyvendinti brandesni, su didesniu kiekiu ir įvairesniomis žiniomis. Todėl sekdami mūsų ūkio veiklą matysite ne tik ūkio gyvenimą, bet ir tai, kuo mes domimės, kas mes esam ir kuo norim tapti. Šiame puslapyje dalinsimės žiniomis apie sveikatą, mitybą, dirvožemio gerinimo ir atstatymo idėjomis ir kitomis įvairiomis mum, manau, ir daugeliui aktualiomis temomis.
O pavadinimas atspindi kur pradedam savo veiklą – smėlyne – daugiau ne kas, o kur, nes čia nesustosim, o stengsimės savo veikla tą smėlį paversti derlinga žeme.