Meatless Monday turi sukūrę labai gražių ir gerai vaikų nuomonę kondicionuojančių paveiksliukų:

Reikia 10 vonių vandens kad užauginti 113 g jautienos. Asocijacija suformuota – jautienai reikia daug vandens. Šis pasiekimas, puikiai atsispindi ir po mūsų postais, kai dažnas pabrėžia, kokia jautiena netvari, nes jai reikia labai daug vandens.

Patyrinėkim jautienos vandens pėdsaką atidžiau. Pirmiausia, kai matuojam vandenį, svarbu žinoti, ką mes matuojam: žalią, mėlyną ar pilką vandenį? Žaliasis vanduo – tai lietaus vanduo, kuris susigeria į žemę ir yra naudojamas augalų arba išgaruoja sausros metu. Mėlynasis vanduo – tai gėlas paviršinis ar požeminis vanduo. Pilkasis vanduo – tai šiek tiek sudėtingiau – šis vanduo susijęs su nuotekomis ir tarša.Tai yra, kiek gėlo vandens reikia norint „praskiesti“ teršalus.

Tai grįžtant prie matavimų – jautienos vandens pėdsaką galima pateikti kaip siaubingą vandens suvartojimą, arba priešingai, kaip labai tausojantį. Viskas priklauso nuo to, kokie tikslai. Meatless Monday tikslai yra užkoduoti jų pavadinime “meatless” jų tikslas mėsos vartojimą pateikti iš juodžiausios pusės, todėl prie jautienos vandens poreikio jie prideda ir žaliąjį vandenį, iš esmės lietaus vandenį, kuris būtų iškritęs nepriklausomai nuo to ar karvė yra pievoje ar ne.

Kalbant apie įprastą galvijų auginimą, žalio vandens kiekis sudaro apie 94% viso vandens, tai jei matuojam voniom – daugiau nei 9 vonios yra lietaus vanduo. Jei gyvuliai išskirtinai auginami tik pievoje žalio vandens procentas dar didesnis – 97% beveik visos vonios tampa lietaus vandeniu.

Neseniai atliktas LCA tyrimas parodė, kad norint pagaminti 1kg jautienos, reikia tik 2,3 m3 vandens. Kai kuriais skaičiavimais, vandens sunaudojama ir dar mažiau nuo 0,4 iki 0,83 m3 vienam kg jautienos, auginamos tik ant žolės. Tuo tarpu, vienam kilogramui ryžių pagaminti reikia apie 3,5 m3. Avokadų, graikinių riešutų ir cukrinių runkelių vandens poreikis užauginimui yra panašus, kaip ir ryžių.

Reiktų nepamiršti, kad dalis karvių išgerto vandens iškart grįžta į žemę trąšų pavidalu – išmatos ir šlapimas, tai ne tik vanduo, bet ir maisto medžiagos dirvožemio mikroorganizmams.

Dar tokie grafikai yra žalingi, tuom, kad yra pamirštama, jog karvių buvimas pievoje didina organinę dirvožemio dalį, dėl ko lietaus vandens žemė gali sugerti daugiau ir išlaikyti ilgiau ( ypač aktualu esant sausrom). Deja, monokultūriniai laukai tokiais gebėjimais sugerti vandenį pasigitrti negali.

Ar tie jautienai užauginti reikalingo vandens grafikai yra nevykę marketingo triukai? Ar bandoma nukreipti dėmesį nuo esminių problemų?

Pasėlių laistymui reikia maždaug 70 % viso pasaulio mėlynojo vandens, tačiau diskusijuose apie tvarumą neteko girdėti, kad tai būtų laikoma problema. Ryžiams užauginti sunaudojama 29% požeminio vandens, skirto augalams, kviečiams 12 %, medvilnei 11 %, kukurūzams 4% ir sojos pupelėms 3%. Citrusiniams vaisiams ir cukriniams augalams sunaudojama apie 5% požeminio vandens.

Sunaudojamas kiekis yra viena problemos pusė, kita, kad to vandens nuotėkis perneša trąšas, herbicidus, pesticidus ir kitas pavojingas chemines medžiagas į vietinius vandens baseinus, o tai turi pražūtingų padarinių vandens kokybei ir laukinei gamtai.

Žmonėms, labiau nei bet kada, kyla klausimai kokį maistą valgyti, kad daryti mažiau žalos. Ir tai yra geras klausimas. Tačiau taip pat verta užduoti klausimus apie „atsakymus“, kuriuos dažnai matome antraštėse.

„Jautienai užauginti reikia labai daug vandens“ – turėtų kilti klausimas – lyginant su kuo? Gerai, jei atsisakysiu jautienos ar mėsos, kuom ją pakeisiu? Ar tai bus geriau?

Tiesa ta, kad pievose auginama jautiena, holistiškai valdoma, ne tik aprūpina daug maistinių medžiagų turinčiu baltymu, bet ir pagerina dirvožemio sveikatą, vandens sulaikymą, biologinę įvairovę, anglies surišimą ir bendrą tvarumą.