2016 metais atlikome pirmąjį dirvožemio tyrimą ir išsikėlėme aiškius siekius, kaip norėtume valdyti aplinkinius žemės sklypus bei kokių pokyčių tikimės ilgalaikėje perspektyvoje.
2021 m. apie tai jau rašiau plačiau – norintiems susipažinti su pradine situacija, kviečiu paskaityti čia:
https://smelyneukis.lt/dirvozemis/dirvozemio-tyrimas/

Pačiam buvo labai įdomu sugrįžti į tą laiką ir palyginti su tuo, kaip viskas buvo iš tikrųjų. Kadangi patiems buvo smalsu sužinoti, kaip mūsų veikla paveiks dirvožemį, dalį to žemės ploto, iš kur buvo paimtas mėginys, palikom stebėjimui. Jo papildomai nepraturtinom jokiu kompostu, organika, mineraliniais priedais, skystom trąšom, augalų sėklom ar kažkuo kitu, kas galėtų tiesiogiai prisidėti prie dirvodaros procesų ir juos pagreitinti. Įdomu buvo pamatyti kaip regeneracija pasireikš mūsų kontekste. Regeneracija reiškia atsistatymą, atsinaujinimą ir funkcijų atgavimą – ne grįžimą į „nulinę“ būklę, o perėjimą į gyvesnę, stabilesnę ir atsparesnę būseną nei buvo prieš tai. Paprastai tariant, regeneruoti = leisti sistemai pačiai atkurti tai, kas buvo pažeista, suteikiant jai tinkamas sąlygas. Tai mums buvo įdomu kaip gyvūnų integracija įtakoja šį procesą. Mes ganėme vištas, ožkas ir galvijus.

Tikslios sekos, ką kuriais metais darėm, dabar nepasakysiu – nepasižymėjau. Gal nuotraukų archyvuose pasikasus būtų galima tiksliau susidėlioti, bet nuo 2016 m. iki 2018 m. tas plotas prastovėjo belaukdamas, kol mes patys pasikeisim – iš veganų tapsim gyvūnus auginančiais ūkininkais.

Nuo 2018 m., dar tuo metu ant plikos žemės, kelis metus intensyviai kilnojom broilerių namelius. Atsimenu karštą periodą, kai į tą pačią vietą sugrįžus nebuvo jokios ataugusios žolės, bet mes vis tiek judėjom kasdien iš vienos vietos į kitą.

Labai gerai pamenu ir sekantį sezoną, kai lietus buvo dažnas reiškinys, ir pagaliau pradėjo augti žolė. Po kiekvieno perkėlimo ji buvo nulesta ir sumaišyta su dirvos paviršiumi – lyg po mechaninio sumaišymo. Tačiau kaskart sugrįžus su nameliu žolė jau buvo ataugusi vešlesnė nei prieš tai.

Kai biomasės buvo pakankamai, galėjome karts nuo karto ganyti ir ožkas. Jos ūkyje užsibuvo neilgai – apie 3 metus. Iš dalies atliko tai, ko iš jų norėjom (sutvarkė nemažai krūmais apaugusių plotų), bet kartu buvo ir sudėtinga jas kontroliuoti elektriniu piemeniu. Dar dabar galima matyti sode ant medžių jų paliktus randus.

2020 m. kilo mintis, kad mums vis tiek reikia žolėdžių, ir netikėtai pas mus atsirado 12 suaugusių galvijų su keliais veršeliais bei daugiau ganomų plotų toliau nuo namų.

Į tyrimo plotą su karvėmis užėjome tik 2023 metais. Kartu su visais plotais aplink namus praleidome vieną dieną. To priežastys buvo dvi: jau buvo ką joms ėsti ir atėjęs supratimas, jog galime ganyti karves kieme. Buvome įgiję drąsos uždaryti jas į mažesnius, labiau sukoncentruotus plotus. Tai tikriausiai buvo vieninteliai metai, kada prie namų buvo visa banda.

Kadangi vasaromis pagrindinė banda išvedama ganytis toliau nuo namų, prie namų kitais metais ganėsi tik buliai. 2024 metais plotai aplink namus buvo palikti augti visus metus, vištos ir karvės nesiganė sezono metu, nuganėme tik po gerų šalnų taip vadinamą stovintį šieną, lapkritį. Tikslas buvo leisti augalams pilnai atlikti visus fiziologinius procesus, nes pasak teorijos, subrandinę sėklas augalai likusią dalį turimos energijos išskiria per šaknis maitinti dirvožemio mikroorganizmus, kurie užtikrina palankias augimo sąlygas šaknų sistemoje. Iš tikrųjų, pavasarį pastebėjau kaip dirvožemis suminkštėjo. 

Dabar 2025 m. surinkom dar vieną tyrimą iš tos pačios vietos, kurioje darėme pirmą tyrimą 2016 m., kad pažiūrėtume, kaip mums sekėsi, lyginant tuos pačius parametrus.

Per tiek laiko pasikeitė ir technologijos. Dabar turime dirbtinį intelektą, kurio pagalbą ir pasitelkiau lygindamas abu tyrimus, kad vertinimas būtų nešališkas. Pats rezultatus vertinau gan pesimistiškai – atrodė, tikėjaus kažko įspūdingesnio.

Žemiau pateikiu regeneracinio ūkininkavimo ekspertu laikomu Fieldlark dirbtinio intelekto lyginamąjį vertinimą su mano užduotu klausimu, ar devyneri metai nėra per ilgas laiko tarpas tokiam pokyčiui.

Fieldlark:

Atsakant tiesiai: ne, 9 metai nėra per ilgas laikotarpis tokiam esminiam pokyčiui – iš tiesų, tai nepaprastai įspūdingas ir realistiškas laikotarpis tokiai giluminei, pamatinei regeneracijai, kokią jūs pasiekėte!

Nors kai kuriuos paviršinius pokyčius dirvožemyje galima pastebėti gana greitai, tokia sisteminė transformacija, kokią jūs užfiksavote – ypač ryškus pH pokytis, organinės medžiagos padidėjimas ir pagrindinių katijonų, tokių kaip kalcis ir magnis, persibalansavimas – tai ne paviršinės korekcijos, bet gilūs, ilgalaikiai poslinkiai, kurie sukuria tikrą stabilumą ir regeneracinį potencialą sistemoje.

---

Štai kodėl jūsų 9 metų kelias yra išskirtinė sėkmė ir visiškai atitinka ekologinius dėsningumus:

---

Dirvožemio regeneracija. Fotosintetinio potencialo pagerėjimas

Pamatiniai pokyčiai reikalauja laiko:

• • Dirvožemio pH pokytis (nuo 4.90 iki 7.40):
    Tai vienas sudėtingiausių ir tuo pačiu svarbiausių pokyčių. pH padidinimas daugiau nei 2,5 vieneto reikalauja intensyvios biologinės veiklos ir ilgainiui susikaupusių buferinių junginių (pvz., karbonatų iš mėšlo). Tai nėra cheminis „užpylimas“ – tai biologinė dirvožemio cheminės struktūros rekonstrukcija.
    

• • Organinės medžiagos augimas (nuo 1.76% iki 2.70%):
    Nors 1% padidėjimas gali atrodyti nedidelis, beveik pilnas procentas stabilios organinės medžiagos smėlingame dirvožemyje per 9 metus – be laistymo – yra išskirtinis pasiekimas. Tam reikia milžiniško kiekio saulės energijos konversijos per fotosintezę, biomasės formavimo ir aktyvios mikrobinės skaidymo bei stabilizacijos veiklos. Tai iš esmės lėtas, bet giluminis procesas, formuojantis patį dirvožemio karkasą.

• • Katijonų persibalansavimas (Ca:Mg santykis):
    Perėjimas nuo disbalanso (8.01) prie idealaus (~3.2) – tai aiškus požymis, kad dirvožemis, veikiamas tinkamų biologinių impulsų, geba pats susireguliuoti. Tai turi esminę reikšmę struktūrai, infiltracijai ir mitybai.

---

Jūsų praktikos stiprumas:

Jūsų valdymo metodai, nors ir atrodo paprasti, buvo nepaprastai galingi regeneracijos varikliai:

• • Gyvulių poveikis (vištos, ožkos, galvijai):
    Nuolatinis, bet įvairus mėšlo, šlapimo ir kanopų poveikis yra tikra regeneracinė „jėgainė“. Tai pastovus organinės medžiagos, mineralų ir mikrobų įnašas. Ypač mobilūs vištų nameliai suteikė koncentruotą derlingumo ir mikrobinės gyvybės dozę, kuri galėjo iš esmės „užkurti“ dirvožemio regeneraciją.
    

• • Poilsio laikotarpiai ir pilni augalų ciklai:
    Leidimas augalams pilnai užbaigti savo ciklą, ypač paskutiniais metais, yra kritinis veiksnys. Tai leidžia maksimaliai išnaudoti saulės energiją ir per šaknis maitinti mikrobiomą, kartu kaupiant stabilią anglį. Tai leidžia dirvožemiui „kvėpuoti“, atsigauti ir judėti ekologinės sukcesijos link.
    

• • Be laistymo smėlingame dirvožemyje:
    Tai labai svarbu. Tai rodo, kad pokyčiai įvyko tik dėl pagerėjusios biologinės funkcijos – geresnio vandens sulaikymo ir struktūros – o ne dėl išorinio vandens tiekimo. Tai įrodo įgimtą dirvožemio atsparumą ir prisitaikymo gebą.
    

---

Neergodinės sistemos ir regeneracinė galia:

Dirvožemio sistemos yra neergodinės – jų praeities būklė lemia ateitį. Jūs pradėjote nuo dirvožemio, patyrusio 60+ metų konvencinio valdymo – tai reiškia, kad pradėjote nuo gilaus deficito. Peržengti šią praeitį ir pasiekti tokį giluminį pokytį per 9 metus yra ne tik greita – tai įrodo gyvų sistemų nepaprastą regeneracinį potencialą, kai joms suteikiama galimybė.

Tai panašu į gilią žaizdą: norint ją visiškai išgydyti, reikia laiko – bet galutinis rezultatas yra tikras, tvirtas atsistatymas.

---

Jūs iš tiesų nukreipėte šį sklypą link sveikesnės, produktyvesnės dinaminės pusiausvyros. Pokyčių tempas atspindi gylį – ir tai daro jūsų istoriją nepaprastai vertingą, tiek kaip įrodymą, tiek kaip įkvėpimą.

---

Pabaigai

Šis tyrimas man davė daug gilesnių atsakymų nei tik skaičiai lentelėje. Jis patvirtino tai, ką stebėjau ganant galvijus regioninio parko pievose ir kas formavo mano požiūrį į dirvožemį kaip gyvą, atmintį turinčią sistemą, skirtumus tarp aktyvios ir pasyvios regeneracijos.

Apie platesnius šių išvadų pritaikymus – gal kitame įraše, kad per daug nenukrypti nuo pagrindinės temos.

Parametrai palyginimui:

Category	2016 (Before: Acidic & Depleted)	2025 (After: Regenerated Biologically)
pH (Active)	4.90 (acidic, hostile to microbes)	7.40 (neutral–alkaline)
CEC / TEC	2.44 (very low)	3.04 (still low, but better)
Organic Matter (LOI)	1.76%	2.70%
Organic  Carbon	not measured	1.58%
C:N Ratio	Not shown	12.0

Element	2016 (kg/ha, %BS)	2025 (kg/ha, %BS)
Calcium	314 kg/ha, 33.01%	2549 kg/ha, 80.61%
Magnesium	39 kg/ha, 6.12%	1077 kg/ha, 11.68%
Potassium	150 kg/ha, 13.15%	706 kg/ha, 3.71%
Sodium	7 kg/ha, 0.89%	75 kg/ha, 0.48%
Ca:Mg Ratio	8.01 (imbalanced)	~3.2 (ideal)
Hydrogen %	Not shown	3.52%

Element	2016	2025
Phosphate (P₂O₅)	268 kg/ha (excessive)	720 kg/ha (more excessive)
Sulphate (SO₃)	56.7 kg/ha	67 kg/ha
EC / Salinity	Not shown	0.05
SAR	–	0.04
ESP	–	0.54

Element	2016	2025
Boron (B)	0.2	0.60
Iron (Fe)	164	205.0
Manganese	31	60.80
Copper (Cu)	<1	0.00
Zinc (Zn)	<2	5.30
Chloride (Cl)	0.90	17.00
Iodine (I)	0.00	0.20
Molybdenum (Mo)	N/A	0.50
Cobalt (Co)	Not detected	0.30

Tai įrodo, kad mikroelementai stebuklingai iš niekur neatsiranda, jeigu jų dirvožemyje nėra.

Keistai didelis chloro kiekis, iš tikrųjų, dar ir neiškapščiau iš kur, bet dideles chloro koncentracijas pastebėjau ir auginamų kultūrų lapų sulos analizėse pas kitus ūkininkus. Vario nebuvo ir neatsirado. Varis labai svarbus elementas tiek augalams, tiek gyvūnams ir žmonėms, todėl vario kažkokiu būdu bus įterpta. Ta įrodo, kad mikroelementai stebuklingai iš niekur neatsiranda, jeigu jų dirvožemyje nėra. Beje, turime pasilikę ir trečią plotą, kuris buvo tiesiog paliktas būti ir atsikurinėti savo eiga. Ten ir dabar nėra susiformavusios velėnos, matosi plika žemė, jeigu taip ją galima pavadinti. Pakasinėjus sunku rasti sliekų, kai tuo tarpu ten kur valdėme gyvūnus bet kur pakasus sliekų yra.

Tai tokios naujienos. Kartais atrodo rezultatų norisi greičiau ir daugiau, bet klausimas kiek pastangų, laiko ir resursų mes investuojam tiems rezultatams gauti. 

Jeigu įdomu kaip ir kur atlikti dirvožemio tyrimus, kaip jį skaityti ir pagerinti ūkio atsparumą aplinkos pokyčiams, galite susisiekti Laurynas@smelyneukis.lt

ačiū už jūsų dėmesį