Dirvožemio tyrimas

Per pastaruosius keletą metų teko daug studijuoti apie dirvožemį ir suprasti, kad dirvožemio sveikata = augalų, gyvūnų ir žmonių sveikata. O viskas prasidėjo nuo bandymo užauginti maisto be cheminių trąšų toje vietoje kur ilgus metus buvo puoselėjamas tradicinis ūkininkavimas, su daug trąšų ir chemijos.

Šiame diržovemio tyrime matosi kas liko dirvožemyje, per daug metų su derliumi buvo išvežta visa organika, mineralai ir mikroelementai. Liko daug smėlio. Iš čia ir pavadinimas ūkiui kilo, ten kur viskas prasidėjo – smėlyne. Dabar jau žinau,kad dirvožemis yra ne pastovus, o kintantis darinys, jį per laiką galima arba sunaikinti, arba sukurti, priklausomai nuo vykdomų praktikų ir valdymo.

Dirvožemio

Dirvožemio atkūrimo galimybės

Papildomų resursų dėka gerinamas dirvožemis

Vienas būdas yra atvežti didžiąją dalį resursų iš kitur, pvz komposto, juodžemio, mineralų ir pnš. Mes tą darėm naujai kuriamam daržui. Pradinė investicija labai didelė, tiek patys resursai, tiek jų pervežimas brangus, o ir kokybė neaiški, bent jau organikos, nes yra įvairių būdų kaip ją ruošia ir tos ruošos grandinėje pasitaiko,kad naudoja chemikalus arba jeigu tai kompostas, tai žaliavos gali būti pilnos chemikalų. Kol tai neįdomu, viskas paprasta, bet kai pradedi gilintis, pasidaro labai sudėtinga.

Taigi, kad mūsų dirvožemis atsigautų, reikia pakoreguoti tam tikrus dalykus. Biologiniai procesai pradeda vykti,kai dirvožemyje yra tam tikras organikos procentas. Reikia bent 3%, kad mikroorganizmai turėtų ką veikti ir prisidėtų prie dirvodaros. Dėl to atsivežėm nemažai organinės kilmės juodžemio, kurio tyrimą taip pat pasidariau ir pamačiau ko dar trūksta. Arklių mėšlo kompostas užpildė dalį mineralų trūkumo. Mikroelementų trūkumą užpildėm smulkintu granitu. Trūko tik vario, šį įterpinėjam prieš sodinimą ar sėją.

Na ir šiemet jau pirmą kartą turim žaliuojantį daržą, tačiau tai dar ne viskas, nes dirvožemyje turi būti tam tikra mineralų pusiausvyra, kad augalai augtų sveiki. Jeigu jie nesveiki, juos puola vabzdžiai ir ligos. Šiemet matau keletą trūkumų todėl rudeniop vėl darysim tyrimą ir pamatysim į kurią pusę reikia pakreipti pusiausvyrą. Tradiciškai tai ūkininkai naudoja pesticidus arba dengia augalus nuo vabzdžių. Dengimas geresnė praktiką ir sukuria ekonominę vertę, nes turi prekinę išvaizdą, bet neišsprendžia problemos.

Tinkamas gyvūnų valdymas yra dirvožemio gerinimo įrankis

Tai čia apie daržą, mažiausią žemės dalį. Jeigu norėčiau tą patį padaryti su likusiais žemės plotais, tai kainuotų tūkstančius eurų, todėl pasirinkom kitą būdą atstatyti dirvožemiui – gyvūnus. Gyvūnų sukoncentravimas vienoje vietoje yra nesveika tiek gyvūnams, tiek dirvožemiui, tiek aplinkai. Užsiveisia ligos, gyvūnai serga, prasideda vaistų poreikis, dirvožemis negauna maisto medžiagų arba jų gauna per daug ir nuo to kenčia. Todėl teisingas būdas yra dažnas gyvūnų kilnojimas iš vienos vietos į kitą juos labiau sukoncentruojant, kad tolygiau nuėstų žolę ir patręštų. Mes pasirinkom ožkas, nes galim patenkinti jų mitybos poreikius, turim ir miško, ir šiek tiek žolės, kuri, kaip tikimės, augs vis vėšlesnė augant ožkoms. Ir vištos, dažniausiai kilnojamos ožkoms iš paskos pasirūpina,kad nesiveistų įvairūs parazitai.

O prie dirvodaros taip prisidedama būtent dėl tokios natūralios ekosistemos imitavimo. Nuėsta žolė iš šaknų atpalaiduoja sukauptus mineralus, ypač anglį, kurią augalai ima iš atmosferos ir taip grąžina atgal į žemę. Kiti mikroelementai į dirvožemį patenka per vištų suvalgytą ekologišką kombinuotą pašarą, kuriame yra visko aprūpinti vištos mitybos poreikius, o kadangi vištos gan daug maisto medžiagų pašalina, tai tas likutis lieka dirvoje ir yra atitinkamai perdirbamas. Eko pašarai, tai tik dėl to,kad užtikrinti, kad augalus augino be chemikalų ir šiaip, norisi prisidėti prie sveikesnio požiūrio.

Taigi liks tik kartas nuo karto įterpti kalcio į ganyklas, nes jo lieka dirvoje mažiausiai, iškeliauja kiaušinio lukšto pavidalu ir profilaktiškai akmens miltų, kad netrūktų dirvoje jokių mikroelementų. Taigi toks mūsų planas žemei aplink namus atgaivinti ir tuo pačiu auginti sveiką maistą. Netolimoje ateityje, priklausomai kaip mums seksis, prie savo regeneracinio ūkio prijungsime daugiau žemės, kuri taip pat buvo išnaudojama 50+ metų, tik prie to paties ką darome dabar, prijungsime ir medžių alėjų sodinimą.

https://www.facebook.com/dirvosgerinimas/