Tvarus Karvių Ganymas: Kas tai yra?
Šiandieniniame pasaulyje tvarumas yra viena iš svarbiausių globalių diskusijų temų. Esant aplinkosaugos krizei ir klimato kaitai, tvaraus ūkininkavimo būtinybė tampa vis akivaizdesnė. Vienas iš svarbiausių tvaraus žemės ūkio aspektų yra tinkamas karvių ganymas. Bet ką tiksliai reiškia „tinkamas” ganymas, ir kodėl tai yra tokia svarbi praktika?
Turinys
Kaip įprastai ganomos karvės
Įprastas vaizdas: karvių banda pasiskleidusios dideliame plote. Iš šono gali atrodyti neblogas ganymo būdas, ūkininkui tik kas savaitę ar net kelias reikia perkelti gyvulius, karvės turi laisvę rinktis kokį nori pašarą. Tačiau tai sukuria papildomų problemų apie kurias dažnas net nesusimąsto.
Problemos su įprastu ganymu
- Skanių žolių nykimas: Karvės ėda tik joms patinkančius augalus. Įleistos į naują ganyklą, jos vaikščios ir rankiosis skaniausias viršūnėlės, apeidamos nepageidaujamus augalus. Svarbiausia, kad per tą laiką, kol būna toje ganykloje (pvz., savaitę) pirmom dienom nuėsta žolė spės ataugti ir karvės sugrįš ją nuėsti. Tai stabdo augalo atsinaujinimą ir galiausiai lemia jo išnykimą.
- Nemėgstamų žolių plitimas: toks selektyvus žolių nuėdimas sukuria galimybę augalam, kurių karvės neėda, išgyventi ir plisti, dėl to pievos tampa mažiau maistingos, o išlaikomų gyvūnų kiekis toje pievoje mažėja.
- Perganymas ir dirvožemio nykimas: Dėl selektyvaus ganymo, ir vis nuėdamų skanių žolių – jų šaknys ima nykti, prastėja anglies surišimas, pievos derlingumas, bioįvairovė. Susidaro perganymo problema, bei dykumėjimas.
- Prastėja karvių svorio priaugimas: Kai karvės pradeda ganytis dideliame lauke, jos iš pradžių randa daug skanių, baltymingų žolių. Tačiau, laikui bėgant, lieka daugiau celiuliozės turinčiomis žolės ir pakankamą kiekį baltymo susirasti tampa sudėtingiau. Toks netolygus maisto kokybinis pasiskirstymas yra problema ne tik gyvūnų sveikatai, bet ir ūkininko finansiniam rezultatui.
Perganymas atsiranda dėl per didelio gyvūnų kiekio?
John Acocks, Veld Types of South Africa knygos autorius, teigia, kad „Pietų Afrika yra perganyta, bet joje yra per mažai gyvūnų” („South Africa is overgrazed and under-stocked”). Šis teiginys gali pasirodyti paradoksalus nes dauguma mano, kad perganymas atsiranda dėl per didelio kiekio gyvūnų, tačiau tai nėra tiesa, perganymas yra veikiau netinkamo ganymo pasekmė. Net mažas gyvūnų skaičius ganykloje gali sukelti perganymą, jei jie yra ganomi įprastu būdu.
Taip pat svarbu pabrėžti, kad perganymas daro ilgalaikę žalą ekosistemai. Pirmiausia tai lemia dirvožemio derlingumo mažėjimą, nes žolės šaknys nyksta, ir taip dirvožemis netenka svarbios struktūros, kuri padeda išlaikyti drėgmę ir maistines medžiagas. Antra, tai veda prie vandens ciklo pokyčių. Perganyta žolė nebegali efektyviai surišti vandens, todėl daugiau vandens išgaruoja arba nuteka, neprasisunkdama į dirvožemį taip sukeliant potvynius arba sausras. Tai gali turėti neigiamą poveikį visai vietos ekosistemai, įskaitant augaliją ir gyvūniją.
Naujas požiūris į gyvūnų ganymą
Tiek praktinė patirtis, tiek moksliniai tyrimai vis dažniau rodo, kad tradicinis gyvūnų ganymas ne tik yra neefektyvus, bet ir gali sukelti ilgalaikę žalą ekosistemai. Žmonija, supranta, kad geriausi rezultatai yra pasiekiami veikiant iš vien su gamta, pagal jos nustatytas taisykles. Todėl alternatyvūs ganymo būdai ir bando atkartoti natūralius žolėdžių ir plėšrūnų santykius bei jų tarpusavio migraciją. Populiariausi ir labiausiai išdiskutuoti ganymo būdai yra šie:
- AMP ganymas: Šis metodas reikalauja griežtos priežiūros ir planavimo. Gyvūnai yra sistemingai perkeliami tarp mažų ganyklų dalių pagal griežtą ir dažną grafiką, kad būtų išvengta perganymo ir dirvožemio alinimo. Tai yra panašu į laukinės gamtos modelį, kuriame gyvūnai ėda koncentruotai dėl saugumo, nes pavienius gyvūnus medžioti lengviau nei bandoje esančius, o nuganę į ta vietą negrįžta ilgą laiką ir leidžia žolei atsigauti. Publikacijoje „Managing grazing animals to achieve nutrient cycling and soil improvement in a mixed farm system” (2019, K. Brian) teigiama, kad šis metodas gali gerinti dirvožemio kokybę ir pagerinti vandens ciklą.
- Rotacinis Ganymas: Šis metodas taip pat yra labai organizuotas, bet jis leidžia gyvūnams ilgiau pasilikti vienoje ganykloje, palyginti su AMP. Pagrindinė idėja yra suskirstyti ganyklą į kelias dalis ir sistemingai perkelinėti gyvūnus tarp jų. Tai leidžia žolėms atsigauti tarp ganymosi ciklų. Mokslinė publikacija „Rotational Grazing: A Review” (2018, A. M. N. Franco et al.) detaliai aprašo šio metodo efektyvumą ir naudą.
- Neselektyvus Ganymas: Šis būdas reikalauja, kad gyvūnai ganymosi metu neselektyviai nuėstų pievą, tą galima pasiekti sukoncentruojant gyvūnus. Publikacija „Non-Selective Grazing: Implications for Biodiversity Conservation” (2017, L. Smith et al.) analizuoja, kaip neselektyvus ganymas gali turėti teigiamą poveikį biologinei įvairovei.
- Holistinis Ganymas: Šis metodas, sukurtas Allan Savory, yra labai integruotas ir apima visos ekosistemos valdymą, ne tik gyvūnų ganymą. Holistinis ganymas atsižvelgia į dirvožemio, vandens ir biologinės įvairovės svarbą. Allan Savory savo knygoje „Holistic Management: A Commonsense Revolution to Restore Our Environment” aprašo metodologiją ir tai, kaip ji gali būti taikoma įvairiose aplinkose.
Šie alternatyvūs ganymo būdai yra ne tik ekologiški, bet ir ekonomiškai efektyvūs, kaip teigiama mokslinėse publikacijose. Įgyvendinant šiuos metodus, ūkininkai gali pasiekti dirvožemio regeneraciją, padidinti pašarų kokybę ir sumažinti perganymo riziką, tuo pačiu metu gerinant gyvūnų sveikatą ir augimą.
Bendra alternatyvių ganymo būdų idėja: Žolės atsigavimo laikotarpis
Vienas iš pagrindinių principų, susijusių su alternatyviomis ganymo strategijomis, yra žolės atsigavimo laikotarpis. Nesvarbu, ar kalbame apie AMP ganymą, rotacinį ganymą ar holistinį ganymą – visi šie metodai remiasi idėja, kad pievoms yra būtinas poilsio periodas po ganiavos. Šis laikotarpis yra kritinis pievų atsigavimui ir ekosistemai kaip visumai.
Pievų biologija ir žolės atsigavimo laikotarpis
Žolės, kaip ir kiti augalai, turi savo augimo ciklą. Ganiavos metu, kai gyvūnai nuėda viršutines augalo dalis, žolė yra pažeidžiama ir praranda dalį šaknų ir tuo pačiu energijos rezervus. Tam, kad žolė galėtų atsigauti, jai reikia laiko. Poilsio periodu žolė išleidžia naujas šaknis, atstato energijos rezervus ir pradeda auginti naujus ūglius antžeminėje dalyje. Taip pat, šaknų augimas ir sustiprėjimas padeda dirvožemiui surišti anglį ir pagerina dirvožemio struktūrą. Be to, šiuo laikotarpiu pieva tampa palanki aplinka ir kitoms rūšims gyvuoti, todėl ekosistema tampa įvairesnė.
Šaknų sistema yra svarbi ne tik augalui, bet ir dirvožemio ekosistemai. Stiprios šaknys padeda dirvožemiui išlaikyti struktūrą, kuri saugo nuo erozijos, ir leidžia efektyviau surišti vandenį bei anglį.
Mūsų patirtis
Mūsų ūkyje galima pamatyti visų ganymo tipų. Karvėms, kurios ganosi šalia namų taikom intensyvesnį AMP ganymą. Karvių, kurios ganosi Dubysos slėnyje, kelis kartus per dieną neprikilnosi, tiek laiko, tiek ekonominiai kaštai būtų per dideli, todėl ten taikome rotacinį ganymą. Tiesa, šią vasarą vienoje ganykloje ganėm ir tradiciniu būdu ir dar kartą įsitikinome, kad tai yra pats prasčiausias ganymo būdas tiek žolei, tiek karvėm. Žinoma, mums tai buvo atostogos nuo intensyvios ganiavos, kas irgi kartais yra reikalinga.
Išvados
Nauji požiūriai ir metodai, tokie kaip AMP ganymas, rotacinis ganymas, neselektyvus ganymas ir holistinis ganymas, siūlo alternatyvas tradiciniam gyvūnų ganymui, kurios ne tik yra ekologiškesnės, bet ir gali būti ekonomiškai naudingos. Tai ir yra tinkamas ganymas, kuomet karvių ar kitų gyvūnų buvimas pievoje suriša anglį, atkuria vandens ciklą, regeneruoja dirvožemį, didina pievos derlingumą.
Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tvarus gyvūnų ganymas yra daugiau darbo ir planavimo reikalaujantis procesas, ilgalaikėje perspektyvoje tai gali pasiteisinti tiek ekologiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Šiandieninėje aplinkosaugos krizės ir klimato kaitos kontekste, tvarus žemės ūkis ir tinkamas gyvūnų ganymas yra ne tik etiškas, bet ir būtinas pasirinkimas.