Karvių išskiriamas metanas – tragedija pasauliui?

Metanas ir karvės neatsiejami. Ir būtent metano argumentas prieš karves nusiteikusių žmonių yra tas nenuginčyjamas įrodymas, kad mėsa, ypatingai jautiena, yra ne tvari. Kiek jis nenuginčyjamas – dar klausimas, kuris priklauso nuo to, kaip giliai esi pasiryžęs suprasti problemos esmę.

Metaną išskiria ne tik karvės

Metanas yra natūraliai susiformuojančios gamtinės dujos, pūnant bet kokiai organikai be deguoninėje aplinkoje (anaerobinėmis sąlygomis). 2018 metais NASA atlikta studija identifikavo didžiausius metano šaltinius: iškastinį kurą, gaisrus ir pelkes bei ryžių laukus. Būtent šioje studijoje bandoma paaiškinti ir atrasti priežastį, kodėl nuo 2006 metų metano koncentracija ore ėmė didėti.

metanas
Šaltinis

Be to, daugelis mokslininkų sutinka, kad galvijai yra nesąžiningai kaltinami, jog jų metano emisijos yra pagrindinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų veiksnys. 2008 m. TATENA metinėje ataskaitoje mokslininkai teigia:

„Nuo 1999 m atmosferinio metano kiekis stabilizavosi, o pasaulio atrajotojų populiacija sparčiai didėjo. Iki 1999 m. pasaulio atrajotojų populiacija didėjo 9,15 mln. gyvulių per metus, tačiau nuo 1999 m. šis rodiklis išaugo iki 16,96 mln. Iki 1999 m. egzistavo stiprus ryšys tarp metano koncentracijos atmosferoje ir pasaulio atrajotojų populiacijos augimo. Tačiau nuo 1999 m. šis tvirtas ryšys išnyko. Šis atmosferinio metano ir atrajotojų skaičiaus koreliacijos išnykimas rodo, kad atrajotojų vaidmuo dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų gali būti mažesnis, nei manyta iš pradžių.”

Jeigu karvių išskiriamas metano poveikis klimatui buvo pervertintas, tai naftos ir gamtinių dujų nesandarios infrastruktūros išskiriamas metanas yra akivaizdžiai neįvertintas ir yra 48–76% didesnis, nei teigiama tam tikrose ataskaitose.

Dar jei grįžtumėm prie NASA studijos ir joje pateiktų ryžių laukų išskiriamo metano kiekio, reiktų savęs paklausti, kodėl siekiant sumažinti savo anglies pėdsaką rekomenduojama nevalgyti mėsos, bet nutylima apie tai, jog būtų naudinga nevalgyti ir ryžių.

Nereiktų pamiršti ir natūralios gamtos, pelkių, ugnikalnių ar žvėrių, jūros kriauklių, kurie taip pat išskiria metaną. Nors gal jau geriau ir pamiršti, nes Švedijos „Žalioji partija“ siūlo ne tik mažinti auginamų galvijų kiekį, bet ir mažinti briedžių populiaciją, nes jie išskiria per daug metano. „Nušaukim daugiau briedžių dėl klimato“.  Dar labiau sunaikinkim žemės bioįvairovę, tam, kad toliau galėtumėm gyventi patogiai.

Karvių išskiriamas metanas

Vis tik sakyti, kad karvės niekaip neprisideda prie klimato kaitos būtų neteisinga. Mes visi daugiau ar mažiau prie jos prisidedam vien savo egzistavimu. Ir visgi, idealiomis sąlygomis karvė tūrėtų ganytis pievoje ir jei taip būtų, tada galima būtų teigti, kad karvių išskiriamas metanas nėra klimato kaitos skatintojas.

Tai puikiai iliustruoja Diana Roddgers sukurtas infografikas:

klimato

Pievoje besigananti karvė dalyvauja anglies cikle ir savo pilve anglies fabriko neturi. Ji ėda žolę, tą žolę jos skrandyje padeda virškinti bakterijos, kurios ir išskiria metaną, kurį karvė atrūgsta. Bet tai tik dalis anglies, kuri buvo žolėje, kita dalis tampa jos kūnu, yra išsisiojama ar iškakojama, ir iškvėpiama. Šlapimas ir išmatos tampa trąša ir namais vabaliukam, kurių dėka, karvių pyragai pievoje nėra problema, nes pyraguose jie pridaro tunelių pro kuriuos gali patekti oras ir tokiu atveju nėra išskiriamas metanas ( jis išsiskiria tik kai yra anaerobinės sąlygos).

Atrytas metanas fotooksidacijos dėka oksiduojasi ir virsta CO2, kurį vėl naudoja augalai fotosintezės procese – pasitelkiant saulės energiją, CO2 ir vandenį augalai paverčia į paprastuosius cukrus, kurie yra naudojami augalo struktūrai kurti, bet daug didesnė dalis tų cukrų per šaknis eksudatų pavidalu yra išskiriama į rizosferą, kur tais cukrais minta dirvožemio mitybos tinklas. Karvei nuėdus žolę fotosintezė suaktyvėja, nuėstos žolės šaknys apmiršta ir yra suardomos – taip formuojasi derlingasis dirvožemio sluoksnis arba humusas. Bakterijom ir kitiem mikroorganizmam, kurie minta augalo cukrais, numirus taip pat formuojasi humusas. Humusas tai yra surišta anglis, kitaip tariant anglis, kuri cirkuliavo atmosferoje dabar gali tūnoti šimtus metų saugiai užrakinta žemėje.

Būtent todėl, kai kalbame apie karvių išskiriamą metaną, būtina įvertinti tai, kad savo būvimu pievoje ta karvė surišo dalį anglies, ir tinkamo ganymo atveju karvė daugiau suriša anglies nei jos išskiria.

anglis
Tinkamai auginama karvė, daugiau anglies suriša, nei išskiria, tokios mėsos valgymas yra ne svarbus ne tik dėl anglies pėdsako sumažinimo, bet ir taip auginamos karvės padeda atkurtižemės derlingumą ir to pasekoje bioįvairovę, derlinga žemė daug atsparesnė sausrom ir potvyniam. Šaltinis

Pavyzdžiui White Oak Pastures karvės per savo gyvenimą anglies suriša daugiau, nei išskiria. Net ir pati tvariausia alternatyva mėsai, tokiais skaičiais kaip White Oak Pastures pasigirti negali. Todėl lyginama visuomet tik su konvencine jautiena, auginta peninimo stotyse. White Oak Pasture galbūt yra vieninteliai turintys akredituotus anglies surišimo paskaičiavimus, bet tikrai ne vieninteliai būtent taip auginantys gyvulius. Ir nepaisant to, visi, kad ir kaip be auginantys gyvūnus atsiduria po viena ir ta pačia giljotina – mėsos atsisakymo.

Augalinė prieš įprastą mitybą

Aukščiau pateiktame paveikslėlyje matote, kaip ta pati jautiena gali skirtis savo anglies pėdsaku. Tačiau, niekas nesigilina į auginimo praktikas, dabar tvarumas baigiasi tik perėjimu prie augalinės mitybos. 

Reikia nepamiršti, kad žemdirbystė taip pat prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, ne tik todėl, kad naudoja iškastinį kurą, bet ir todėl, kad žemės dirbimas, ypač ariant, oksiduoja dirvožemį ir jame buvusi surišta anglis yra paleidžiama į atmosferą, maža to, taip prarandant derlingumą ir vandens sulaikymo savybes. Nepamirškim ir prasto azoto trąšų panaudojimo, kai dalis jų oksiduojasi susiformuojant azoto oksidam, kurie lyginant su CO2 net 265-298 kartų geriau sulaiko šilumą ir atmosferoje išbūna apie 100 metų, kai tuo tarpu baisusis metanas, apie kurį tiek daug diskutuojama, už CO2 yra 28-36 kartais geriau sulaikantis šilumą, o atmosferoje išbūna tik apie 10 metų.

R. White savo studijoje teigia, kad net visiškai atsisakius gyvulinkystės sektoriaus, JAV emisijos sumažėtų 2,6 % ir tai nėra didelis skaičius, turint omeny, kad žmonija susidurtų su kalcio, vitaminų A, B12, EPA, DHA, AA trūkumais, išaugtų kalorijų suvartojimas ir racione atsirastų daug daugiau angliavandenių. Nieko panašaus į sveiką dietą. Išaugtų įvairių papildų poreikis, o jų gamyba taip pat palieka anglies pėdsaką. Ar visumoje būtų pasiektas teigiamas rezultatas, ko gero, ne.

Ir kas būtų su žemėm, kurios nėra tinkamos žemės dirbimui, be gyvūnų jos skurstų, surištų mažiau anglies, pasikeistų augmenyja, arba tūrėtų atsirast daugiau laukinių žvėrių, kurie taip pat išskirtų metaną.

Klimato kaita – tai ne CO2 padidėjimas atmosferoje

Klimato kaita daugumai asocijuojasi su didėjančiu, šiltnamio efektą, sukeliančių dujų kiekiu atmosferoje. Klimato kaita, tai daugiau nei CO2. Nykstantys dirvožemiai, bioįvairovės nykimas ir tarša – tai yra klimato kaita. Diskusijoje apie klimato kaitą, dažnu atveju pamirštama, kad sveiki dirvožemiai gali kaupti anglį ir net labai daug. Tam, žinoma, reikia ne tik dirvožemių, bet ir augalų, bei augalus ėdančių gyvūnų. Ir tam reikia teisingos krypties investicijų.

Jei jum tikrai rūpi jūsų ir visos žmonijos ateitis, tai jūs rinksitės vietinę produkciją, kuri auginama darnoje su gamta ir tik antraeilis dalykas bus ar tai augalinis ar gyvulinės kilmės maistas.