Smėlyne ūkis

Regeneracinis ūkis

Verta paklausyti

Mūsų ūkio dokumentika

Naujausi įrašai

Karvių išskiriamas metanas – tragedija pasauliui?

Įžvalgos

Karvių išskiriamas metanas – tragedija pasauliui?

by Justina

2023 17 sausio

3 būdai sukurti palankias sąlygas mikrobams dirvožemyje

Dirvožemis

3 būdai sukurti palankias sąlygas mikrobams dirvožemyje

by Justina

2023 7 sausio

Grybai ir jų svarba dirvožemyje

Dirvožemis

Grybai ir jų svarba dirvožemyje

by Justina

2023 7 sausio

Mūsų jautienos tyrimai (Omega-6 ir Omega-3 santykis)

Įžvalgos

Mūsų jautienos tyrimai (Omega-6 ir Omega-3 santykis)

by Justina

2022 25 lapkričio

Sotieji riebalai ir kodėl mes jų bijom?

Mityba ir sveikata

Sotieji riebalai ir kodėl mes jų bijom?

by Justina

2022 20 spalio

Ar ekologija gali garantuoti maistingą maistą?

Įžvalgos

Ar ekologija gali garantuoti maistingą maistą?

by Justina

2022 3 spalio

Ar dirvožemiui svarbūs augalai?

Dirvožemis

Ar dirvožemiui svarbūs augalai?

by Laurynas

2022 25 kovo

Nėra lėkštės be mirties. Mirties baimė

Įžvalgos

Nėra lėkštės be mirties. Mirties baimė

by Justina

2022 11 vasario

Piktžolės, ką jos mums gali papasakoti apie dirvožemį?

Dirvožemis

Piktžolės, ką jos mums gali papasakoti apie dirvožemį?

by Justina

2022 9 vasario

Jeigu turite klausimų, įdėjų, norite bendradarbiauti ar tiesiog draugauti, susisiekite

Mūsų Instagram

smelyne_ukis

Nuo nosies iki uodegos Jautis tai ne tik steikas

Nuo nosies iki uodegos

Jautis tai ne tik steikas ar išpjova, tai daug daugiau. Deja, mes matom, kad vis dažniau jautis virsta į mėsą ir atliekas.

Ir dėl to labai gaila iš tikrųjų. Straipsnyje rašoma, kad net 99% jaučio yra panaudojama: 60 % mėsai, o kitos dalys kosmetikai, klijams, dažams, žvakėms ir taip toliau (žr. paveikslėlyje).

Vis tik sakyčiau, kad taip buvo, bet nebėra. Dabar mes turim mėsą ir atliekas. Ir kalbu iš asmeninės patirties: pirmus kartus iš po skerdimo mes net kaulų negavom, nes niekas jų neima - pilni konteineriai kaulų - kraupus vaizdas. Norėčiau tikėt, kad iš jų daro kaulų miltus - trąšą, kuri taip patinka augalam, bet kas čia žino kur jie baigia savo dienas.

Dabar jau kaulus atgaunam, iš jų verdam sultinius, o ir Heidi turi ką slėpt daržuose.

Bet lieka dar daugybę kitų atliekų, kurios senovėje virsdavo muzikos instrumentais ar dar kuom, net nežinau ir vargu ar pavyktų surasti ką dar darydavo iš įvairių karvių dalių, nes tai tiesiog yra jau prarastos žinios.

Apie odą iš viso reikia atskiro posto ir parašysiu jį greitu metu.

Dabar viskam turime alternatyvas, kurių pradinė žaliava dažniausiu atveju yra nafta. O pagaminimo procesas tampa reikalaujantis didelių investicijų ir technologijų.

Neilgai trukus ir mėsą gamins būtent procesai reikalaujantys didelių investicijų ir technologijų.

Ir taip po truputį atsikratysim karvių, tų siaubūnių, kurios griauna klimatą, gaila, kad su tuom siaubūnėm išeis ir žmonių nepriklausomybė nuo didelių investicijų ir technologijų.

Svarbiausia lyginti palyginamus dalykus Būtent

Svarbiausia lyginti palyginamus dalykus

Būtent to nedarome, kai demonstruojamos emisijos 100g baltymo užauginti. Tas palyginimas yra apie nieką, nebent tik manipuliacija pasimetusiom sielom, kurios neturi laiko domėtis ir/ar mąstyti, bet nori būti šaunūs.

Bet dabar net ne apie tai, kad tos emisijos pateikiamos įtaigiuose infografikuose dažnai būna neaiškios kilmės, arba pvz cituojant tokius straipsnius kaip “Livestock long shadow”, kuriuose pateikti skaičiavimai pripažinti esant klaidingais.

Dabar apie tai, kad 100g baltymo iš sojos ir 100g iš mėsos yra nesulyginami dalykai. Neseniai pasirodžiusios studijos tyrėjai, naudodami DIAAS (Digestible Indispensable Amino Acid Score/ Virškinamų nepakeičiamų aminorūgščių balas) metodą, pakoregavo skirtingų baltymų emisijų pėdsaką, teigdami, kad įvertinus DIAAS balą jautienos ir pieno produktų emisijos vertė tūrėtų būt bent dvigubai mažesnė, kai tuo tarpu javų išaugti bent 60%. Nebe tokie įspūdingi skaičiai puoštų infografikus.

Ir studijos autoriai teigia, kad būtina įterpti ir mitybos specialistus, ne tik klimato aktyvistus, kai sprendžiame apie žmonių mitybą.

Klausimas kiek jaunų žmonių, “gelbėdami” klimatą atsisako maistingiausio maisto, taip ne tik, iš tikrųjų, kenkdami sau, bet ir pasauliui. Industrinė žemdirbystė, nė kiek negeresnė už industrinę gyvulinkystę.

Tačiau nepaisant visų studijų, mes vistiek girdime apie pirmadienius be mėsos, neseniai teko matyti, kad Edinburghas taps pirmu miestu Europoje, kurio mokinukai gaus vegetarinį meniu, dėl to, kad taip sumažinsime anglies pėdsaką. O kaip vaikų mitybiniai poreikiai?

Kartais tikrai neramina kryptis, kurią pasirinko žmonija ir gąsdina, ne tai, kad pikti, turtingi dėdės nori būt dar turtingesni, bet tai, kad dauguma žmonių nepažįstami su logika ir sveiku protu ir yra labai lengvai manipuliuojami.

Princai ant žirnio Atskyrėm bulius nuo karvių

Princai ant žirnio

Atskyrėm bulius nuo karvių, davėm ruloną, pamiršom, kad kai neišrideni, gaunas ne maistas, o minkšta lova. Šiaip plonu sluoksniu išridenus suvalgo tą šieną gana tvarkingai, bet čia tai nuostolis mum, ir labai neblogas pliusas buliam.

Tai visgi viena kalakutė subrendo ir virto puošn

Tai visgi viena kalakutė subrendo ir virto puošniu kalakutu :) taigi turim porikę.

Skanaus pusryčiaujantiems/priešpietaujantiems. L

Skanaus pusryčiaujantiems/priešpietaujantiems. Linkėjimus siunčia Pikolas nuo savo pusryčių stalo.

Šis įrašas yra karvių advokatūra. Rašau,ra

Šis įrašas yra karvių advokatūra.

Rašau,rašau ir jau ne trumpą laiką atidavus tam tekstui, sakau Laurynui, nesuprantu kam aš tą darau. Sako, nes karvės negali už save kalbėt.

Iš tiesų, turiu bjaurią ydą nuo vaikystės, nedalyvauju ten, kur jaučiu, kad negaliu laimėt. Man tas posakis, nesvarbu laimėt - svarbu dalyvaut yra visiškai svetimas.

Matyt, dėl to ir nesuprantu kam rašau, nes, iš tikrųjų, jaučiu, kad jau nuomonė apie karves, mėsą, augalinės mitybos naudą ir tvarumą yra suformuota. Tai jokiu būdu nereiškia, kad ji teisinga, tai tiesiog reiškia informacinio karo pergalę.

Ir kaip kalbėjom su vienu žmogumi, kad ta info, kuria mes dalinames, mato ir skaito tai tik savi tarp savų - beveik be šansų pasiekt platesnį pasaulį.

Bet visgi, tikrai egzistuoja tas dalykas, kad kai reikia ir ateina laikas ta informacija tau reikalinga ima ir kažkokiu būdu pasiekia tave.

Tai tikiuosi, kad kadanors galbūt šis įrašas pasieks tą, kuriam reikia kitos nuomonės, tam, kad galėtų pradėt ieškoti savos tiesos.

Nebijokit būt kitokie ir nepopuliarūs, nes gal kažkam jūsų pasidalinimas atvers kitokį požiūrį į pasaulį.

Nepamirškit, kad postą galite išsisaugoti, kad staiga prireikus apginti karves, jis būtų po ranka.

https://smelyneukis.lt/izvalgos/karviu-isskiriamas-metanas-tragedija-pasauliui/

Rašant bet kurį verslo planą, viena iš jo dali

Rašant bet kurį verslo planą, viena iš jo dalių yra rinkos apžvalga ir konkurentų analizė. Ir dažniausiai norint sekmės, turi sugebėt tuos konkurentus pranokti, pvz., kaina ar kokybe, nes kitaip tai tavo verslas nueis šuniui ant uodegos.

Jeigu nei kaina, nei kokybe pranokt negali, tada gali pasitelkt marketingą, gali pasitelkt ne šiaip marketingą, bet tokį šlykštų, kai konkurentą drabstai purvais, meluoji, pritempinėji skaičius ar juos iš vis iš debesų nuleidinėji.

Būtent tokią marketingo strategiją pasirinko alternatyvų gyvulinės kilmės produktam gamintojai.

Nes aišku, kai negali pranokt nei verte, nei kaina, nei kokybe, tai belieka tik šlykšti kūryba.

Na ir štai reklama, kuri pasirodė fb sraute. Iš kur tie skaičiai paklausit? Atsakysiu - iš dangaus. O kaip kitaip, kai šaltinio nėra, nuėjau į puslapį paieškot iš kur tie skaičiai, aišku, nenustebau neradus.

Kam tie šaltiniai? Gi jau visi žinom, kad karvės blogis, gi kuo daugiau milijonų investicijų mėsos alternatyvom pritraukiama į LT, tuo karvės tampa blogesnės, čia toks tiesioginis proporcingumas. Nes burnų kiekis tai nedidėja, o investuoji gi tam, kad uždirbtum. O jei valgysit mėsą, kaip jie uždirbs?

Šį kartą nesiplėsiu apie maistingumą, įsisavinimą, nes apie tai esu daug rašiusi tiek smėlynėje tiek savo asmeninėje paskyroje.

Tiesiog nuėjau į jų tą psl. ieškoti šatinių ir pamačiau kainas: 250g 28,97€ —> 115,88 € už 1kg, dar jeigu įvertintumėm tai, kad augaliniai baltymai ne taip gerai pasisavinami, kad net jei juose yra nurodytas tam tikras kiekis baltymo, ne visą jį pasisavins mūsų organizmas, vadinas jo mums reiks suvalgyt daugiau, kad gaut reikiamą kiekį, o tai lems dar didesnę kainą.

Palyginimui - jautienos faršas 10€/kg, na bet net ir antrekotų 25€/kg ar išpjovos 30€/kg kainos neatrodo baisiai prie tokių alternatyvių baltymų kainos.

Oi reiks labai pablogint karves ir pagąsdint tuos žmones, dar gal kokį anglies emisijų skaičiuoklį prie banko kortelių prikabint, kad kažkaip paskatint pereit prie tų alternatyvų, nes dabar pas daugumą vistik sveikas protas ima viršų. Ir tas džiugina.

Višta su barzda ir bakenbardais 🐓🧔‍♀️

Višta su barzda ir bakenbardais 🐓🧔‍♀️

Šį mėnesį jūs dažniau nei įprastai girdėsi

Šį mėnesį jūs dažniau nei įprastai girdėsit ir skaitysit paraginimus rinktis augalinį pieną vietoj pieno, nes, matai, augalinis pienas turi daug mažesnį anglies pėdsaką.

Taip taip, nes dabar visi pasaulio veganai ir gamtą mylintys švenčia derliaus šventę ir valgo tik augalinį maistą ir visiem taip rekomenduoja.

Valgykim, kas ką norim, bet jau karvių purvais tai nedrabstykim.

Nes karvių išskiriamo metano ir avižom užauginti reikalingo iškastinio kuro palyginti negalim, nes tai nelyginami dalykai.

Iškastinis kuras - prieš daugybę metų žemėje saugiai užrakinta anglis - kurią iškasus ir sudeginus į atmosferą paleidžiam naują, tūkstančius metų atmosferoje nebuvusią anglį.

Tuo tarpu karvė atsirūgdama išskiria anglį, kuri ką tik buvo žolėje, kurią ji suėdė. Karvė dalyvauja natūraliame anglies cikle, ji nėra anglies gamintoja, pro ją ta anglis tik praeina.

Be to, jeigu karvių nebūtų, o žolė vistiek augtų, tai žolė irdama išskirtų tiek pat to metano, kiek ir karvė jį suvalgiusi.

Dar bet to, net trečdalis pasaulio anglies, yra surištas pievuose, o kaip teigiama straipsnyje, kad pievos ant kurių ganosi karvės suriša 12 % daugiau anglies, nei tos, kuriuose karvės nesigano.

Jeigu riešutų ir sėklų paplovos kažkam skanesnės/priimtinesnės, nei pienas, viskas gerai, bet tik jau nepasakokit, kad jas geriat dėl to, kad jum rūpi planeta ar gyvūnai.

O čia nuotrauka daryta mūsų kieme, kur žolę nupjovė buliai, o ne žoliapjovė, nes dar kartą pakartosiu 12 procentų daugiau anglies suriša pievos ant kurių karvės ganosi.

Kodėl ta spalva svarbi? Kai rinkomės vištas v

Kodėl ta spalva svarbi?

Kai rinkomės vištas veisimui, svarbiausias kriterijus buvo, kad jos būtų tarpe tarp mėsinių ir dedeklių, kitaip tariant ir kiaušinius dėtų, ir tiktų ne tik sultiniui.

Bet tada aš pamačiau kiaušinių vaivorykštę ir užsimaniau spalvotų kiaušinių, kodėl? Nu vat tiesiog gražu.

Nesu vištų eksperte, bet taip gavos, kad spalvotus kiaušinius dėjo tik mažų veislių vištos - visiškai netinkamos mūsų pirminiam planui. Bet spalvų noras begalinis, tai tos mažikes vištos ir gaidukai atsirado pas mus.

Paragavus tų mažų veislių gaidukus, daug džiaugsmo nebuvo, ne tik todėl, kad jie tinkami tik sultiniui, bet net ir man nereiškiančiai pretenzijų mėsų kietumui, tie gaidukai pasirodė nekažką.

Tai vieningai nutarėm, kad visus suslikus gaidžius ir vištas šalinam ir veisiam tuos į stambesnę pusę.

Tai susitaikiau, kad spalvų, ko gero, neliks. O bet tačiau, prieš kelias dienas radom pirmą spalvotą kiaušinį. O laimės kiek!

O jum ar teikia džiaugsmo spalvotas kiaušinio lukštas, ar kaip tik feee ir atrodo kaip sugedęs kiaušinis?

Surišta anglis ūkininko žemėje netolimoje atei

Surišta anglis ūkininko žemėje netolimoje ateityje gali virsti pajamų šaltiniu. Carbon credits (anglies kreditai) - netolima ateitis.

Žinoma, su dabartinėm ūkininkavimo praktikom apie tokią galimybę nereiktų svajoti. Vis tik norint savo dirbamoje/ganomoje žemėje surišti anglį, pokyčiai ūkininkavime turi įvykti.

Šiame įraše, įvardinom vieną iš būtinų komponentų norint pagerinti dirvožemio būklę, taip prisidedant prie geresnio anglies surišimo dirvožemyje.

Beje, šiame įraše rasit ir nuoradą į kitą mūsų straipsnį, kuriame apžvelgiama ir daugiau būdų kaip pagerinti dirvožemio būklę, o tuo pačiu ir anglies surišimą dirvožemyje.

#carboncredits #carbon #dirvožemis #angliessurišimas #anglis

Super trijulė Pagaliau grįžtam į ritmą: ši

Super trijulė

Pagaliau grįžtam į ritmą: šiemet šventės buvo kiek kitokios, dar savaitę prieš šventes visi susirgom ir prasirgom visas šventes tiek Kalėdas, tiek Naujus metus.

Priverstinai nuo visko pailsėjom, aišku, ne nuo būtinųjų ūkio darbų, karvėm nereikalingi jokie gydytojų išrašomi biuleteniai - jos ėsti nori nepriklausomai nuo to, kaip tu jautiesi.

Įdomi patirtis, kai du leisgyviai su 39 temperatūra, neturintys traktoriaus, eina kovoti su rulonais.

Ai ir dar prieš pat susirgimą parsivežėm jautieną, tai dar ir su mėsom tvarkytis reikėjo.

Bet viskas praeina, praėjo ir tai. Gyvenam toliau. Labiau vertindami tai, kokia svarbi vis tik yra sveikata.

Škotas - importinis vaikas Labai daug neteising

Škotas - importinis vaikas

Labai daug neteisingos informacijos, sutirštintų spalvų ir stipriai hiperbolizuotų pažiūrų egzistuoja apie gyvulių auginimą.

Ypač kai tas pažiūras pasigauna tam tikra grupė žmonių, suinteresuota, kad visas pasaulis valgytų patentuotą jovalą.

Tai mūsų Škotas, jų pažiūrom yra, prievartavimo vaisius. Ką ten begalvotų paralelinės visatos gyventojai, mes juo labai džiaugiamės.

Škoto tėtis yra iš Dunlouise Aberdeen angus, apdovanojimus ir geriausius įvertinimus renkantis bulius, kol kas ne mūsų nosiai tokį įpirkt ir dar parsivešt jį. Tai šiuo atveju dirbtinis apvaisinimas mums pasirodė itin geras sprendimas.

Nors pats procesas tikrai nebuvo lengvas ir iš penkių vaisintų karvių tik vienai pavyko pastoti, galvojam kad, ko gero, dar kartosim, jei ne su angusais, tai su dexteriais tikrai, nes LT dexterių apie 50 tai galit įsivaizduoti, koks skurdus jų genetinis baseinas čia Lietuvoje. Jį būtina plėsti.

Vincas ir Draugė 💕

Vincas ir Draugė 💕

Lietuvis užkietėjęs kiaulių augintojas. Turbū

Lietuvis užkietėjęs kiaulių augintojas. Turbūt 20-30 metų atgal visi kaime augino kiaules. Bet tada atėjo maras ir kiaulių lietuviai augint taip paprastai nebegali.

Tačiau kiaulių auginimo įpročiai ne taip lengvai išmušami - kiaulės negali augint, tai penėkim galvijus ir užauginkim galviją-kiaulę.

Juolab, kad ne tik penėjimo įpročius sunku pamiršt, bet ir valgymo įpročius. Todėl manęs visai nestebina, kai visi kiaulienjautienos megėjai kalba apie marmurą ir kuo daugiau riebalų, tik tokia jautiena gera ir skani. Žole maitinta jautiena ar ji iš viso valgoma?

Taip, tik žole maitinti galvijai ir liesesni, ir marmuro mažiau turi, ir kietesnė mėsa ir šiaip nei iš tolo neprimena kiaulienos, nes tai JAUTIENA.

Mes ne amerikiečiai, pas mus jautiena arba tiksliau kiaulienjautiena išpopuliarėjo visai neseniai ir tikrai dažnas tikros jautienos nemėgsta, nes prie jos paprasčiausiai nepratęs.

Bet tada geriau jau jos ir nevalgyt, nei iš žoliaėdžio kiaulę daryti. O dar geriau yra suprasti, kad jautiena, maitinta tik žole yra sveikiausia mėsa žmogui valgyti.

Jau savaitė laiko kaip karvės prie namų, ir vie

Jau savaitė laiko kaip karvės prie namų, ir vienu dalyku niekaip neatsistebim tai dydžių skirtumais tarp Pončkos ir kitų suaugusių karvių.

Kol nebuvo kitų karvių Pončka tokia maža neatr

Kol nebuvo kitų karvių Pončka tokia maža neatrodė. Nepaisant dydžio, jos ragai net ir didžiausiom karvėm kelia baimę.

Dexteriai tikrai jaukus karvės dydis, toks labiau gal suvaldomas ir labai tinkama veislė norintiems turėti karvutę, bet jos niekada neturėjusiems. Toks, sakyčiau, kokį 100 kartų geresnis ožkos variantas.

Dexterių veislė laikoma tiek mėsine, tiek pienine veisle. Jų pienas yra A2 tipo, ir jį virškinant nesusidaro potencialiai žalingas peptidas - beta-kasamorfinas. Todėl daliai žmonių, kurie gerdami A1 tipo pieną jaučia nemalonius pojūčius, tų pačių pojučių gerdami A2 tipo pieną nejaučia.

Ir jų Lietuvoje dar labai mažai, 2021 m VMVT duomenimis registruotų dexterių Lietuvoje buvo tik 30.

Šitos karvytės akivaizdžiai savo apogėjaus Lietuvoje dar neišgyveno.

Stačiu kalneliu namo Kalnelis tai čia nenumaty

Stačiu kalneliu namo

Kalnelis tai čia nenumatyta kliūtis, nes miške paklydę buvom, teko naudotis išmaniom technologijom ir eit skersai miško.

Bet po nelengvos ir pasirodo 6km atstumo kelionės grįžom namo.

Tiesa, šį kartą vedėm ne vieni, turėjom pagalbos. Martyną, Justę ir keturkoję Dakotą, kuriem teko visokių išbandymų. Tai padėka jiem už ištvermę.

Pajudėjom link namų. Šiąnakt dar pasiliks arti

Pajudėjom link namų. Šiąnakt dar pasiliks artimesnėje ganykloje, o ryt ryte laukia ne trumpa kelionė namo.

Pakeliui į paskutinę šiais metais ganyklą, nen

Pakeliui į paskutinę šiais metais ganyklą, nenuganytas paliksim ankstyvam pavasariui.

Iš dangaus pabiro pirmos snaigės, o mano galvą užliejo stresas. Nes tai nauja nepatirta patirtis.

Po jau daugiau nei savaitės ganymo sniegynuose, juokas ima iš to begalinio streso, kuris aplankė su keliom pirmom snaigėm.

Karvytės puikiai geba pasimaitint ir sniegui uždengus žolę. Tiesa dabar jau šiek tiek primaitinam baltymingesniu šienu, kurį vežėm, nes aš netikėjau, kad jos sugebės pasimaitinti.

Kaip ten bebūtų savaitgalį, jei viskas gerai, pareisim namo. Ir turėsim kol kas ilgiausią ganymo sezoną, per savo karjerą.

Load More Follow on Instagram