Smėlyne ūkis

Regeneracinis ūkis

Verta paklausyti

Mūsų ūkio dokumentika

Naujausi įrašai

Elektrinis piemuo – kaip jį išsirinkti?

Gyvenimas ūkyje

Elektrinis piemuo – kaip jį išsirinkti?

by Justina

2024 12 balandžio

Tvarus Karvių Ganymas: Kas tai yra?

Įžvalgos

Tvarus Karvių Ganymas: Kas tai yra?

by Justina

2023 9 rugsėjo

Karvės ir vanduo

Įžvalgos

Karvės ir vanduo

by Justina

2023 22 birželio

Galvijų veisimas: T. Lasater filosofija

Įžvalgos

Galvijų veisimas: T. Lasater filosofija

by Justina

2023 30 kovo

Karvių išskiriamas metanas – tragedija pasauliui?

Įžvalgos

Karvių išskiriamas metanas – tragedija pasauliui?

by Justina

2023 17 sausio

3 būdai sukurti palankias sąlygas mikrobams dirvožemyje

Dirvožemis

3 būdai sukurti palankias sąlygas mikrobams dirvožemyje

by Justina

2023 7 sausio

Grybai ir jų svarba dirvožemyje

Dirvožemis

Grybai ir jų svarba dirvožemyje

by Justina

2023 7 sausio

Mūsų jautienos tyrimai (Omega-6 ir Omega-3 santykis)

Įžvalgos

Mūsų jautienos tyrimai (Omega-6 ir Omega-3 santykis)

by Justina

2022 25 lapkričio

Sotieji riebalai ir kodėl mes jų bijom?

Mityba ir sveikata

Sotieji riebalai ir kodėl mes jų bijom?

by Justina

2022 20 spalio

Jeigu turite klausimų, įdėjų, norite bendradarbiauti ar tiesiog draugauti, susisiekite

Mūsų Instagram

smelyne_ukis

Tęsiant šiandieninių storių temą: Šiaip to

Tęsiant šiandieninių storių temą:

Šiaip tokia statistika: dabartinė pasaulinė diabeto rinkos vertė yra 66 milijardai $, skaičiuojama, kad iki 2034 m ši rinka išaugs dvigubai iki 132.36 mlrd $, tai reiškias, kad daugiau žmonių sirgs, daugiau išleis gydymui ir vaistams.

Kita rinka visų tų mitybos ekspertėlių ir dietininkų, kurios vertė šiandien yra 224.27 mlrd $, skaičiuojama, kad 2030 ši rinka išaugs iki 405,4 mlrd $, kitaip tariant dar daugiau stebuklingų mitybos patarimų, ilgaamžiškumo atradimo prekybcentrių daržovėse, papildų papildėlių ir t.t.

O jei sujungt abi rinkas į vieną logiką? Vieni pudrins jums smegenis apie ilgaamžiškumą, mokėsit pinigus visiem tiem ekspertėliam, o diabetu kaip sirgot taip ir sirgsit. Nes laimės prekybcentrio daržovėse, deja, ne daug, net jei tų kliedesių autorė sako, kad pateikia tik “mokslu paremtą” info.

Nosis - svarbus karvių sensorius. Dėl to jos šv

Nosis - svarbus karvių sensorius. Dėl to jos švara yra labai svarbi. Nosis turi būti švari ir drėgna kad gebėtų užuosti kurią čia tą žolę reikia valgyti ir kiek. Likusi druska ant nosies gali trikdyti receptorius, dėl to svarbu ją švariai nulaižyti.

Šiandien Azerbaidžiane prasidėjo COP 29. Kiek

Šiandien Azerbaidžiane prasidėjo COP 29.

Kiek anksčiau teko matyti nuogąstavimus, jog išrinkus Trumpą prezidentu, dabar jau klimato kaitos sprendimam bus “šakės”.

Gal ir bus, bet ką reiškia 29 prie to COP. Metus, tai reiškia, kad 29 metus sprendžia klimato kaitą. Aš tai kažkaip nepastebėjau, kad kas gerėtų, lyg ir blogėja tik kiekvienais metais, tai ką jie ten sprendžia?

Atsinaujinanti energetika, gyvulininkystės vertimas atpirkimo ožiu ir apskritai augalinės dietos skatinimas ar pasaulį gelbstintys greentech sprendimai, kaip, matom, nelabai kur veda, kalbant apie planetos gelbėjimą, bet užtat kaip ekonomika turi vietos klestėt.

Dar pridėkim, kad COP 29 prasidėjo skandalais, jog pagrindinis atstovas šių metų COP yra Azerbaidžiano energetikos ministras, kuris pasinaudodamas dabartine padėtimi, naujus ryšius mezga dujų ir naftos pardavimui.

Geras ministras, juk 90% Azerbaidžiano eksporto yra iškastinis kuras, kuris sudaro 50% absoliučiai viso tos šalies biudžeto įplaukų.

Iš esmės jei kalbėt tik apie žmonių emisijas, tai iškastinio kuro deginimas yra problemos epicentras, nes tai anglis, kuri buvo surišta ir atmosferoj nebuvo tūkstančius metų, bet mes ją iškasėm, sudeginom ir paleidom, visgi kažkaip sugeba pasukt, ir pradėt tai lygint su karvės išskirtu metanu. Ir pradėt gelbėt planetą būtent nuo karvės panaikinimo.

Bet tas niekur neveda, tik drumsčia vandenį ir kreipia dėmesį nuo esminių problemų, iškastinio kuro, sutrikusio vandens ciklo, dykumėjimo, nykstančio dirvožemio ir dar daugybės kitų aspektų, kurie, matyt nereikalauja tiek daug investicijų, o gal sprendimai apskritai investiciškai yra nepatrauklūs dėl to yra neįdomūs ir dėl to nesprendžiami, kiek tų COP ten bebūtų.

Karvės savo natūralioje aplinkoje #karvės #sme

Karvės savo natūralioje aplinkoje

#karvės #smelyneukis

Raminančiai veikia tiek tas garsas, tiek vaizdas.

Raminančiai veikia tiek tas garsas, tiek vaizdas.

Vistik kai pagalvoji, kad vidutiniškai karvių skrandis (rumen) yra apie 100-150l ir jį reikia pripildyt priskabyta žole, tampa nenuostabu, kodėl ji net nekelia galvos ir nekreipia dėmesio į mane, kad sukuos aplink.

#karvė #pieva #holisticgrazing

Instagram post 18045259241011131

Instagram post 18045259241011131

Darbuojasi banda Labai jauku ir malonu eiti tom

Darbuojasi banda

Labai jauku ir malonu eiti tom pievom, kurias nuganė banda. Ir tas “geras” jausmas, matyt, ateina iš genetinės atminties.

Įsivaizduokit pirmykščius žmones savanoje, kur aukštos pievos, pilnos plėšrūnų ir gyvačių, kurie tik ir tykoja jus sumedžioti. Bet kai pro aukštą pievą prasieina banda, nuganytoje pievoje būti kur kas saugiau.

Karvės ne tik maitintojos, bet ir malonios aplinkos kūrėjos. Jos puikiai tinka prie pievų, ir matant tuščias pievas, tikrai atrodo, kad kažko trūksta.

Ar žinojot, kad dauguma karvių veislių pavadini

Ar žinojot, kad dauguma karvių veislių pavadinimuose koduoja vietovę: aberdeen angus - aberdeen - vietovė, šarolė- vietovė, highland - vietovė, hereford - vietovė ir t.t. ir pan.

Kodėl tai svarbu? Nes tie gyvūnai buvo išveisti tose vietovėse, vadinasi jie yra adaptavęsi prie tos vietovės klimatinių sąlygų ir, žinoma, ten augančių augalų.

Tuo tarpu pas mus parsiveža aberdeen angusus į visiškai neaberdeeninę vietą ir klimatą ir sako, kad veisiam grynaveislius angusus. Brokuoja per daug baltos spalvos papilvėj turinčius individus ir absoliučiai nekreipia dėmesio, prie kokių ir kokiom sąlygom jie buvo išveisti.

Tada sako, kad mėsinė gyvulinkystė yra neįmanoma be kultūrinių pievų ir gerų pašarų, o ganymas natūraliose pievose čia iš viso tik žaidimas.

Ir tai yra tiesa, jeigu netaikai jokios adaptacijos. Nes adaptacija tai ir yra gyvūno prisitaikymas prie aplinkos, o dabar augintojai pritaiko aplinką gyvūnui, vardan to, kad neprarastų veislei būdingų išorinių savybių.

Mes jau penkis metus, darom tai, kas yra smerktina, paimam skirtingų veislių grynaveislius gyvūnus juos maišom tarpusavy ir dar net inbreedingą darom - tragedija.

Tragedija arba genetinė adaptacija prie mūsų turimų sąlygų. O tada gyvūno užauginimas natūraliose pievose, neatrodo nei neįmanomas, nei sudėtingas dalykas.

Tiesiog skirtingos strategijos, ir norint augint natūraliose pievose reikia, tam pritaikyti gyvūnus ir padėti jiem išreikšti tuos genus, kurie padėtų jiem klestėti ir pasiekti savo genetinį potencialą tavo turimose pievose, net jei tos pievos ir natūralios.

#regenerativeagriculture #ūkis #veisimas

Nu va kaip gražu, mama ir jos Žibutė. Tik ką a

Nu va kaip gražu, mama ir jos Žibutė. Tik ką aš čia veikiu su tuo buteliuku? Nu mama tik socialinių tinklų iliuziją kuria, kad gera mama yra. Šiaip tai prasta, nes maitinti tai reikia man, nes kai šita gražuolė užgimė, ji nusprendė, kas ai nenoriu naujo vaiko, tai taip jau keturis mėnesius, mamos pareigas atliekam mes.

Paskutiniu metu ypač madingas tapo terminas grass

Paskutiniu metu ypač madingas tapo terminas grass-fed ( žole maitinti galvijai). Žmonės linkę rinktis tokį terminą, galvodami, kad gaus sveikesnį produktą. Deja gali būti visaip.

Tiesa ta, kad grass-fed šiaip iš esmės gali vadintis visa jautiena, kuri didesnę dalį savo gyvenimo praleido ant žolės.

Bet dar yra terminas grass-finished. Kuris nėra toks populiarus. Bet būtent jis reiškia, kad galvijas visą savo gyvenimą ėdė jam priimtiną maistą - žolę/šieną.

Dabar jau diskutuoti, ar tokia mėsa tikrai geresnė už grūdais šertą, nebereikia, jau turim nemažai studijų rodančių, kad tik žole maitintų galvijų mėsoje omega 3: omega 6 santykis yra ženkliai palankesnis mūsų sveikatai, o Omega 6 kiekis žymiai mažesnis, nei grūdais maitintoj jautienoj.

Bet dar įdomesnį tyrimą padarė Stephan Van Vliet. Žole maitinti galvijai gali būt maitinami tik kultūrine pieva su 3-5 pagrindinėm augalų rūšim, bet žole maitinti galvijai gali būt ganomi ir natūraliose pievose su 20-30 ir daugiau skirtingų augalų rūšių. Ir jų mėsos kokybė skirsis kaip diena ir naktis.

Nes būtent aukščiau minėtas studijos autorius, nustatė, kad kuo įvairesnis gyvūno pašaras, tuo jo mėsoje ar piene susikaupia daugiau fitocheminių medžiagų, kurios teigiamai veikia valgytojo sveikatą. (Nuotrauka apačioje).

Tai sertifikatai ir visokios madingos etiketės gal ir yra gerai, bet jos savyje gali slėpti labai daug niuansų. Nėra geriau, kai tu tiesiog pažįsti ūkininką iš kurio valgai, kurį gali aplankyt ir tiesiog pajust ar tau tinka jo auginimo filosofija ar ne, čia yra pats geriausias sertifikatas, kuriam nereikia jokių etikečių.

Tai visiem ir palinkėsiu, surast tuos ūkininkus, kuriais tikite ir pasitikite.

Per pastaruosius dešimtmečius augalininkystė pa

Per pastaruosius dešimtmečius augalininkystė pamažu pereina prie tvaresnių ir mažiau dirvožemį alinančių praktikų. Vis daugiau ūkininkų išbando no-till technologiją, naudoja įsėlius, tarpsėlius, jaukinasi biologinius preparatus. Nes supranta, kad tik gyvas dirvožemis, gali užauginti gerą derlių. Kažkaip šioje žemdirbystės šakoje, technologijos padeda kurti geresnį ir draugiškesnį požiūrį į dirvožemį.

O kaip su gyvulininkyste? Mano supratimu, gyvulininkyste eina kažkokiu kitu keliu. Gyvūnų auginimas dirbtinėm sąlygom, didelėm koncentracijom, laikomas technologiškai pažangiu ir sektinu dalyku. Nors tuo pačiu smerktinas, nes kas dieną juk girdime, kad reikia mažinti mėsos vartojimą. Jau net nekalbant, kokį neigiamą poveikį dirvožemiui turi gyvūnų patraukimas iš pievų ir svarbiausia jų mėšlo kaupimas. Tai technolgiškai gal ir pažangu, bet visumoje nesąmonė.

Yra ir kita gyvulinkystes kryptis - ekstensyvus auginimas, bet šitas būdas visada sumenkinimas, nes taip auginti gyvulius neva tai reikia labai daug žemės. Ne neva, jos tikrai reikia daug. Plius tokiu ganymu dirvožemio kūrimas ir gerinimas yra labai minimalus.

Taip, kaip pokytį padarė augalininkystės ūkiai, taip pokytį reikės daryti ir gyvulinkystei, nes kitu atveju matysime tik vieną po kito užsidarančius smulkius ūkius ir didžiulius gyvulių konclagerių steigimus.

Pokytis tai čia labai paprastas - teisingos ganymo praktikos, kuriomis galime pasiekti kur kas didesnį intensyvumą, nei ekstensyvi gyvulinkystė ir svarbiausia taip pagerinti dirvožemio kokybę, padidnti anglies surišimą ir visą tą daryti gyvūnui priimtinom ir natūraliom sąlygom.

Po truputį spalis įgauna spalvas 🍁🍂

Po truputį spalis įgauna spalvas 🍁🍂

Ilgiausiai užtrunka, kol praeina pirma karvė, o

Ilgiausiai užtrunka, kol praeina pirma karvė, o paskui visos iš paskui.
Banda arba lengviausia eit kitų pramintais takais.

#ampgrazing #regenerativefarming

Paskutinėm dienom jaučiu, kaip kiekvieną dieną

Paskutinėm dienom jaučiu, kaip kiekvieną dieną sukasi mintys apie tai, kad neva nuolatinis ganymas yra geras būdas užtikrinti rūšių įvairovei.

Bandau, matyt, patikėt šita nesąmone jau daugiau kaip savaite ir man niekaip neišeina. O neišeina todėl, kad tai niekaip nesusidėlioja į paprasčiausius logikos rėmus.

Šeštadienį karvės išėjo pasivaikščioti be mūsų žinios, pabuvo vienoj vietoj, eina toliau, pabuvo kitoj vietoj, eina toliau ir taip nuėjo gerą kilometrą, kol atvažiavom ir sustabdę apsukom atgal. Jei nebūtumėm žinoję, būtų ėjusios ten kur akys mato - nes tai jų genetinė prigimtis.

Žolėdžiai, natūraliai niekada nesitrins ir nedroš vienos pievos - jie migruoja! Tas užkoduota jų DNR ir tam yra daug priežasčių, bet viena banaliausių, bet tuo pačiu ir svarbiausių, turbūt yra ta, kad jos šika ant savo maisto, tai visad reikia nenutryptos, nenušiktos šviežios žolės, tai link jos ir juda.

Nuolatinis ganymas, kada karvės uždaromos dideliam plote ir paliekamos drožti jį visai ar daliai vasaros yra tai, ko žolėdžiai, ypatingai bandos, natūraliai niekada nedarytų.

Tuo tarpu, kai ganom rotaciškai, tai jos migruoja kasdien, tiesiog ne taip toli, kur jų tos akys mato. Piemuo čia apskritai atlieka plėšrūno vaidmenį, kuris ir suspiečia jas į bandą, tada nutrypia, nuėda tolygiai, patręšia ir keliauja toliau. Palikdami tą vietą atsigauti - natūralaus proceso atkartojimas, derantis prie gyvūnų savybių.

Bet toks ganymas dera ne tik prie žolėdžių, bet ir prie pievų augalų biologijos. Nuolat ganykloj būnanti karvė, galės rankiotis mėgstamus augalus, ir juos nustekent taip, jog galiausiai jie išnyks, mėgstamoj augalų vietoj ilgainiui atsiras didelis sutrypimas ir eroduoti pradėję plotai, kurių vietą, dėka suksecijos aišku, kad užims kiti augalai, bet čia gaunasi ekositemos pasiekimų naikinimas į žemesnį levelį.

Bioįvairovė gali ir egzistuoja tikrai ne tik suksecijos pradžioj, tai kam toj pradžioj reik užstrigt ir svarbiausia, tik ją ir tekurt?

Todėl aš negaliu niekaip patikėt, kad ganymas visiškai neatitinkantis prigimtinių žolėdžių savybių, iš esmės drožiant pievą yra kažkoks čia bioįvairovės užtikrinimas, šito Š aš tikrai niekaip negaliu įsileist sau į galvą.

Bandos efektas Viena karvė tiek nepadarys, kiek

Bandos efektas
Viena karvė tiek nepadarys, kiek gali padaryti banda. Taip, netinkamai ganoma banda gali padaryti kur kas daugiau žalos, bet lygiai taip pat gali padaryti daugiau naudos nei viena karvė. Svarbu tik atkartoti gamtą ir nepamiršti, kad laukinės žolėdžių bandos nuolat juda. O visos problemos prasideda per ilgai užsibuvus toje pačioje vietoje.

Kai visiem veiksmam atsiranda poreikis viską remt

Kai visiem veiksmam atsiranda poreikis viską remti peer reviewed publikacijomis, mes save įsispendžiam į baisius spąstus.

Kad ir paimkim ganymą, mes taikom holistinį ganymą, tokiam ganymui studijų nėra, nes holistinis jau savo pavadinime apima viską, visko sukišt į tyrimo metodologiją - nėra šansų. Dėl to, dauguma ganačių ir pas kuriuos atliekamos studijos tokį ganymą pradėjo vadinti AMP arba rotaciniu.

Bet tų studijų yra mažai ir kadangi jų mažai automatiškai gaunasi: neužtenka, reikia daugiau.

Bet kaip jų bus daugiau, jeigu dabar priimant bet kokį sprendimą reikia grįsti mokslu, kurio dar nėra arba neužtenka. Jum neatrodo, kad gaunasi taip, kad mes tampame amžiais atskirti nuo naujų praktikų, nes jom visada trūks mokslinių tyrimų?

Jeigu apšvietimo klausimai 1800 metais būtų grindžiami tik peer reviewed publikacijom, tai po šiai dienai sedėtumėm prie žvakių, nes el lemputės būtų “mokslu nepagrįstos”. Gal ne pats geriausias pvz., bet kažkaip taip dabar gaunasi.

Pas mus Lietuvaičiai atlieka mūsų ganymo įtakos tyrimus, plius su trim plotais dalyvausim europiniame tyrime, ir dabar kaip tik užstrigau ant tų trijų plotų parinkimo, nes kaip juos parinkt, kai mes savo ganymą sprendžiam pagal n+k sprendimų, kaip tai perteikti tyrėjam, galiausiai kokie bus rezultatai? Gal taip susiklostys, kad menkai ganysim tuos tiriamus plotus ir kokie bus rezultatai? O gal ganysim labai rotaciškai ir bus rezultatai geri, bet aš negaliu numatyt 3-5 metam, kaip aš ganysiu tuos plotus.

Nepaisant visų mano abejonių, kažkokius sprendimus priimsim ir plotus parinksim, o paskui koks straipsnių skaitytojas viską grindžiantis mokslu, pasiskaitęs po 5 metų tyrimų rezultatus, pasakos kaip reikia daryti ir kaip yra teisinga.

Sunku gamtą sukišt į tyrimus, per daug dinamiška sistema. O kitas klausimas, kaip mes anksčiau gebėjom draugiškai gyvent su gamta? O šiai dienai, kai apie gamtą turim daugiausiai peer reviewed publikacijų, artėjam prie 6 masinio gyvybės nykimo, bet jį sukėlė tai ne asteroidas, kaip kad 5-tąjį, tai kas? Gal mūsų peer reviewed sprendimai?

Pieva yra anglies filtras, o filtrai būna užsike

Pieva yra anglies filtras, o filtrai būna užsikemša, tai reikia juos pravalyt/pakeist.

Tam yra karvės, na arba kiti žolėdžiai. Šis nuganytas plotas šiemet jau du kartus buvo “pravalytas”. Taip suaktyvinant fotosintezę ir užtikrinant tolimesnį netrikdomą anglies siurbimą į žemę.

Ir nors yra manančių, kad nėra skirtumo ar nuganai tą žolę ar ne, o karvė dar nuganydama tik problemas kelia, nes matai metaną išskiria, jie paprasčiausiai nežino, kad tos nendrės jei būtų neganytos, būtų užaugusios gerokai virš galvos ir jau liepos pabaigoj pradėjusios ruduot (oksiduotis -paleidinėt anglį atgal į atmosferą) ir jokios fotosintezės t.y anglies sekvestracijos jau nebebūtų vykę.

Arba jei ir būtų vykę, tai ne taip efektyviai, kaip dabar, kai reikėjo auginti naujus ūglius.

Dabar nendrės jau nebeataugs, nes jos šiltamėgės C4 tipo žolės, dabar šitam plote po ilgo laiko turės šansų pasireikšti kiti C3 augalai, jei spalio mėnesį nebespės paaugt, tai turės dar visą pavasarį iki kol nendrėm paliks pakankamai šilta ir jos vėl ten pradės bujoti.

Bet tada ir vėl ateis karvės. Ir taip surišant anglį, kovojant su monokultūrinę, viską gožiančią nendrę, mes auginsim aplinkai draugišką ir sveiką mėsą.

Oi tos skruzdėlės nei mokslo, nei Ancel Keys nežino, tai ir valgo tą sviestą, nes jei žinotų, tai eitų margarino valgyt, gi daug sveikiau !

Vakar dalyvavau konferencijoj, apie tvarią mitybą, pranešimą skaičiau apie 11h, tai visoj konferencijoje nedalyvavau (toli važiuoti) atvažiavau į panelinės diskusijos vidurį.

Įeinu ir girdžiu: augalinio maisto pasirinkimas visada draugiškesnis aplinkai… jau jaučiu kaip viduj sukirba piktoji aš ir natūraliai kyla klausimas: ką tu čia veiki? Nieko, klausau toliau. Klausimas iš auditorijos, ar galvojat kad sviestą darželiuose/mokyklose reiktų pakeist vegan alternatyvom. O Dieve, galvoju, Juste, bėk iš čia.

Nepabėgu, kavos pertraukėlė, stoviu nuošaly ir svarstau, tai kaip dabar šitoj auditorijoj, kur sviestas blogis, raudona mėsa nuodas aš ateisiu ir pasakosiu savo istorijos pusę, taigi mane sules, nes po to dar teks ir diskusijoj dalyvaut. Ir iš mano apmąstymų mane ištraukia tokia moteris.

Prisistato, Helen, Šiaurės ministrų biuro direktorė, vienos iš organizacijų, kuri ir organizavo šią konferenciją. Pakalbam, pasisako, kad veganė yra, aš pasisakau, kad ex-veganė, o dabar auginu karves, pasikalbam gan ramiai abi iš savo pozicijų, galiausiai pasako sakinį, kad nu būtų galima valgyti pvz vieną kartą, sekmadieninius pietus su mano ūkio auginta jautiena 😀 o galvoju taip trumpai pakalbėjom, o jau koks pokytis.

Ji išeina, nes turi kažkur skubėt ir konferencijoj nebedalyvaus, o aš galvoju nu įdomiai, kad veganai, kurie kaip sako, neverčia kitų tapti veganais, kuria ar propoguoja mitybos gaires, kurios mano akim nu labai veganiškos ir kurios pilnu tempu yra taikomos pvz., mokyklose ar darželiuose. Ir mano vaikai taip bus maitinami?

tęsinys komentare:

Tokiais kąsniais ėdam nendres. Šiaip nendrės v

Tokiais kąsniais ėdam nendres. Šiaip nendrės valgomos max iki birželio pabaigos, kadangi vėliau pasikeičia, matyt, cheminė sudėtis ir karvės jų nebeėda. Bet šita nendrė buvo nuganyta birželio mėnesį ir teko iš naujo leist ūglius, kurie šitam mažiukui vėl skanūs.

Mūsų dvi šėmukės, nu bent jau atrodo pagal ka

Mūsų dvi šėmukės, nu bent jau atrodo pagal kailį taip, nes šiaip jų tėtis rudas dexteris. Nors LT šėmųjų veislė atstatyta ir sakoma kad va visi turi būdinga fenotipą, drįsčiau pasiginčyti, nes šių dviejų mergaičių mamos yra grynaveislės, bet jos labai skirtingos ir vienintelis jas jungiantis bruožas kailis, nors ir tai viena pilka, o kita beveik balta. Sunku veisles prikelt iš numirusių, pirmiausia reiktų pasistengt jų neprarast.

Load More Follow on Instagram