Smėlyne ūkis

Regeneracinis ūkis

Verta paklausyti

Mūsų ūkio dokumentika

Naujausi įrašai

Galvijų veisimas: T. Lasater filosofija

Įžvalgos

Galvijų veisimas: T. Lasater filosofija

by Justina

2023 30 kovo

Karvių išskiriamas metanas – tragedija pasauliui?

Įžvalgos

Karvių išskiriamas metanas – tragedija pasauliui?

by Justina

2023 17 sausio

3 būdai sukurti palankias sąlygas mikrobams dirvožemyje

Dirvožemis

3 būdai sukurti palankias sąlygas mikrobams dirvožemyje

by Justina

2023 7 sausio

Grybai ir jų svarba dirvožemyje

Dirvožemis

Grybai ir jų svarba dirvožemyje

by Justina

2023 7 sausio

Mūsų jautienos tyrimai (Omega-6 ir Omega-3 santykis)

Įžvalgos

Mūsų jautienos tyrimai (Omega-6 ir Omega-3 santykis)

by Justina

2022 25 lapkričio

Sotieji riebalai ir kodėl mes jų bijom?

Mityba ir sveikata

Sotieji riebalai ir kodėl mes jų bijom?

by Justina

2022 20 spalio

Ar ekologija gali garantuoti maistingą maistą?

Įžvalgos

Ar ekologija gali garantuoti maistingą maistą?

by Justina

2022 3 spalio

Ar dirvožemiui svarbūs augalai?

Dirvožemis

Ar dirvožemiui svarbūs augalai?

by Laurynas

2022 25 kovo

Nėra lėkštės be mirties. Mirties baimė

Įžvalgos

Nėra lėkštės be mirties. Mirties baimė

by Justina

2022 11 vasario

Jeigu turite klausimų, įdėjų, norite bendradarbiauti ar tiesiog draugauti, susisiekite

Mūsų Instagram

smelyne_ukis

Karvės 🐮ir druska🧂 Ar žinojote, kad drusk

Karvės 🐮ir druska🧂

Ar žinojote, kad druska yra būtina karvėms? Karvės instinktyviai ieško druskos, nes ji padeda išlaikyti elektrolitų balansą ir palaiko įvairias kūno funkcijas.

Tačiau jų laižaluose būna ne tik druska, bet ir kiti mineralai, tokie kaip Ca, Mg, P bei mikroelementai Zn, Se, Cu.

Ir nors druskų laižalai labai patogi forma užtikrinti galvijų poreikius, vis tik ne visada gera.

Karvės instinktyviai jaučia kiek ir kokių mineralų joms reikia ir ne visuomet joms reikia to kiekio standartiško, kaip yra paruošta laižaluose.

Pats geriausias mineralų maitinimo būdas karvėm yra pavieniai mineralai su “nešėju” t.y. druska.

Mes jau kuris laikas, bandom atrast tuos tinkamus santykius pavienių mineralų, bei mineralų junginius, bet kol kas dar duodam mišinį.

Kaip sakant, viskam savas laikas ir atskiriem mineralam, matyt, dar ne laikas.

#salt #druska #karve #laižalai #mineralai

Jau kad pavarė, tai pavarė. Šitas gražuolis

Jau kad pavarė, tai pavarė.

Šitas gražuolis naujasis mūsų bandos vaikas - Henris.

Vedu į sistemą ir sistema man meta, kad neva jau čia Baltakojo vaikas, nejuokinkit, gi akivaizdžiai - Rudžio darbo vaisius.

Kadangi vidutiniškai karvė laukiasi apie 285 dienas, tai sistema nuo tos dienos, kai atvežam bulių jas ir paskaičiuoja ir taip nustato tėvystę.

Problema, kad vidutiniškų karvių nėra, jos visos individualios ir jų nėštumai skirtingi, vienos pernešioja terminą, kitos trumpesnį jį turi. Tai ta pereinamoji savaitė apkeitus bulius tikrai gali būti sudėtinga nustatant tikrą tėvystę.

Vis tik kai buliai visiškai skirtingi, tampa lengviau.

Kaip ten bebūtų, Rudis jau konkrečiai daugiavaikis tėtis - 9 vaikai jo sąskaitoj, ir dar tai nėra visiška pabaiga. Dar jo atžalų teoriškai gali būti.

8 vaikų dar laukiam, labai įdomu ar Baltakojis iš viso turės savo vaikų, kai Rudis toks akivaizdžiai alfa patinas.

#veršiukai #karvės #ganymas #regeneracinisukis #naujagimis #henris

Ragų reikalai Šiandien atėjo supratimas, kad n

Ragų reikalai

Šiandien atėjo supratimas, kad nors Bulma yra trumparagės mamos vaikas, jos ragai, tikėtina, 100 proc bus ilgi. Dėl ko vis tik yra žodis “tikėtina”?

Tikėtina todėl, kd Rudis, Bulmos tėtis pirktinis bulius ir aš nežinau kokie buvo jo tėvų ragai, bet greičiausiai kad visi jie ilgaragiai, tokiu atveju Bulma bus ilgaragė, jei vis tik būtų tėčio linijoje trumparagių tada Bulma turi jau 50 % būti irgi trumparagė. Bet beveik įsitikinus kad bus ilgi jos ragai.

Užtat Rudžio ir angusių vaikai tiksliai 100% neturės ragų, nes beragiškumas dominuojantis genas ir mūsų angusių linijoj raguotų nebuvo, tai šiųmetiniai vaikai tikrai nebus raguoti.

Šiaip labai įdomu bandyt nuspėt kas čia gausis juolab, kad netruks ir visi spėjimai paaiškės.

#karves #ragai #genetika #regeneracinisukis

Įprastuose dalykuose - slypi stebuklai. Karvių i

Įprastuose dalykuose - slypi stebuklai. Karvių intuicija pasirenkant maistą ir vaistą yra tas stebuklas.

Karvė augalų pavadinimų nežino, bet ji, geriau už bet kurį veterinarą žino, kokių augalų jau reikia ir kurių jai geriau vengti.

#karves #intuityvusvalgymas #pieva #lubinas

Plemėta pieva, su palikta nenugraužta žole - da

Plemėta pieva, su palikta nenugraužta žole - dažnas vaizdinys pievose.

Karvės evoliuciškai yra susiformavusios sistemą vengti plotų prie mėšlo - nes tos žolės ėdimas yra tiesus kelias į užsikrėtimą parazitais.

Liaudies išmintis yra atradusi būdą, kaip tuos plotus priverst karves nuėst. Tai laistymas druska. Druska yra itin svarbus komponentas karvių mityboje, todėl, labai dažnu atveju karvės druska palaistytą žolę aplink pyragus nuėda.

Vis tik, mūsų, kaip ūkininkų tikslas tūrėtų būti karvių mėšlo skaidymo efektyvumo gerinimas. Esant visiem palankiem faktoriam - sveikas dirvožemis, bioįvairovė, šiluma ir drėgmė mėšlą pilnai suskaidyti galima per dvi savaites. Tai tas laikas ir tūrėtų būti siekiamybė - tuomet nenuėsti plotai akių nebebadys.

#karvės #pieva #parazitai #ganymas #smelyneukis

Karvės ne veganės, jos ūkininkės, tik maistą

Karvės ne veganės, jos ūkininkės, tik maistą augina ne išorėje, kaip mes, o jų pačių viduje. Bet sistema ta pati, maitini, prižiūri, o po to suvalgai.

#vegan #smelyneukis #karve #ziauritiesa #gamta #pieva

Karvių draugiškumas yra viena didžiausių sieki

Karvių draugiškumas yra viena didžiausių siekiamybių veisiant karves. Pas tą karvę, akivaizdu, draugiškumo nulis.

Jūs turbūt galvojat, kuo čia taip džiaugtis, p

Jūs turbūt galvojat, kuo čia taip džiaugtis, pamačius vabalą karvių pyraguose?

Na vabalas labai ypatingas - mėšlavabalis.
Ir siekiant sukurti sveiką ir funkcionuojančią ekosistemą, šis mažylis yra labai svarbus.

Pirmiausia, jis atlieka labai svarbų vaidmenį maistinių medžiagų paskirstyme. Tų mėšlavabalių yra įvairių rūšių ir išmatas paskirsto skirtingai. Šitas kasasi tunelius, po pyragu ir ten neša maistinėm medžiagom turtingą mėšlą taip efektyvindamas mėšlo suskaidymą ir maistinių medžiagų grįžimą į dirvą.

Kita svarbi jų egzistavimo funkcija yra parazitų kontrolė. Iškritęs maistingas karvių pyragas yra ideali terpė daugintis pvz., musėm, kurios paskui išsirita ir kankina karves, maža to, dar ir ligas jom gali sukelti. Kuo greičiau mėšlavabalis įterpia mėšlą į dirvą, tuo mažiau musių išsirita.

Kiekvieną pyragą apžiūrinėjant ieškom būtent mėšlavabalių, kol kas, ne dažnai juos randam. Ir šitam pyrage tikrai rekordas, net 3.

Tai kodėl jų tiek mažai? Pirmiausia mėšlavabalio patelė per gyvenimą, lyginant su kitais vabalais, padeda pakankamai mažai kiaušinių. O svarbiausia, kad jie labai jautrūs bet kokiai chemijai. Jei aplink cheminės žemdirbystės laukai - mėšlavabalių nebus, jei ūkyje naudojami vaistai nuo kirminų, tuose cheminiuose išmatose mėšlavabalių irgi nerasit. Ir panaikinus visus kenkiančius faktorius užtruks, kol jų populicija atsistatys.

Todėl, visad, pamačius mėšlavabalį tiek mus, tiek vaikus radinys nudžiugina, nes puikiai suprantam, koks šis vabalas svarbus, siekiant sukurti sveiką ir funkcionuojančią ekosistemą.

Bulma, vardai vis dar įkvėpti “Drakonų kova” filmuko.

Sunki buvo Bulmos pradžia, kas žiūrėjot mūsų šeštadieninį youtube vlogą, tai matėt, kad mama jos nepriėmė ir kad teko gerokai pavargti, kol privertėm mamą ją mylėti ir pienu dalintis.

Dabar jau jai 9 dienos, mama rūpinasi, nors kai pieno prašo, tai ten kažkokius ritualinius šokius šoka aplink mamą, kad prileistų, na bet pavyksta.

Ši karvytė yra Rudžio dukra, arba kitaip tariant Lietuvos šėmoji x Dexteris.

Na ir šitai tikrai turi prasikalt ragiukai, nes ir mama ir tėtis raguoti.

Iš Snaigės, Bulmos mamos, pavyksta ir mum pieno pasiprašyt- šiandien rekordas - 1l, na bet taip jau yra, kai prioritetas šita gražuolė Bulma.

Žinot Remį iš La troškinio? Tai karvės yra ti

Žinot Remį iš La troškinio? Tai karvės yra tie remiai. Jei turi didelį plotą - vaikščios ir rankiosis skaniausias viršūnėles, atsirinks kas labiausiai patinka.

Būtent dėl jų to išrankumo, didelių plotų jom duoti nereikia ir net negalima.

Įsivaizduokit didžiulę ganyklą, su keliom karvėm, kurios ten ganosi vos ne visą sezoną. Iš esmės ekstensyvaus ganymo apibrėžimas. Ir toje ganykloje auga karvėm skanių ir nelabai augalų, jos turėdamos laisvę rankiosis tik tai kas patinka, o neskanius augalus apeis.

Nemėgstamas augalas augs netrukdomas, o skanieji augalai bus vis nukandami vos tik jiem paaugus - taip skanūs augalai iš pievos nyks, ir uždominuos neskanieji.

Karvių laisvė gerai, kol ji nekenkia kitiem, šiuo atveju tokia laisvė pradeda kenkti pačiai pievai, bioįvairovei, net ir anglies surišimui.

Todėl tokią laisvę būtina riboti, ir karves ganyti, kiek įmanoma koncentruočiau, tam kad išrankiosios valgytų ne tik saldumynus, bet ir daržoves.

Bioįvairovė dažnai pamirštamas, tačiau kertin

Bioįvairovė dažnai pamirštamas, tačiau kertinis, gyvybės žemėje elementas.

Net 25 % žemės biologinės įvairovės (FAO duomenimis) gyvena dirvožemyje. Tai bakterijos, grybai, vabzdžiai, sliekai ir pan. Ir nors dažnai neįvertinama, bet dirvožemio bioįvairovė yra būtina siekiant išlaikyti sveikas ekosistemas, užtikrinti augalų mitybą ir paskirstyti maisto medžiagas.

Deja, monokultūriniai laukai, kai dešimtim hektarų auginamas vienos rūšies augalas yra pražūtingas bioįvairovei. Monokultūriniai augalai “išsiurbia” dirvožemio maistines medžiagas, sumažėja dirvožemio geba surišti anglį, sutrinka dirvožemio mitybos tinklas, ko pasekoje augalai auga silpni, itin jautrūs kenkėjams. Todėl užsisuka “mirties ratas” —> augalus puola kenkėjai, naudojami pesticidai/herbicidai, kurie dar labiau naikina dirvožemio biologiją, augalai tampa dar silpnesni, chemijos reikia naudoti dar daugiau.

Tvarus ūkininkavimas su beariminėm technologijom, įsėliais ir tarpsėliais, trąšų sumažinimais ir pan. yra būtini siekiant atkurti dirvožemio bioįvairovę. Tačiau žolėdžių integracija - nustumiama į antrą planą.

Gabe Brown, vienas iš regeneratyvaus ūkininkavimo pradininkų yra sukūręs 5 būtinus principus dirvožemio regeneracijai ir vienas iš tų principų yra gyvūnų integracija.

Reikia nepamiršti, kad derlingiausios žemės, buvusios pievos, sukurtos kartu su žolėdžiais.

Tad ir dabar siekiant atkurti dirvožemio derlingumą, bioįvairovę ir surišti anglį - žolėdžius į tą procesą įtraukti būtina.

#regeneracinisūkis #dirvožemis #klimatokaita #bioįvairovė

Karvės nekelia klimato kaitos. Šios karvytės

Karvės nekelia klimato kaitos.

Šios karvytės ėda žolę - taip jos išskiria metaną. Bet anglis tame metane atsirado iš žolėje buvusių angliavandenių. Kaip jie atsidūrė žolėje? Fotosintezės metu augalas naudodamas ore esantį anglies dvideginį ir vandenį tų angliavandenių prigamino. Karvių išskirtas metanas ore oksiduosis ir susiformuos CO2 ir H2O —> būtinieji fotosintezės elementai. Karvės išskirdamos metaną kuria maistą, savo maistui. Ir tai, mielieji, vadinama CIKLU.

Ir tas ciklas jau skaičiuoja milijonus metų. Todėl nustokit tikėt melais, kad karvė kaip nors negatyviai veikia klimato kaitą.

Negatyviai klimato kaitą gali veikti tik žmonių pasirinktos praktikos karvių auginimui.

O teiginys, kad reikia valgyti mažiau mėsos dėl klimato yra beprasmis, kai nėra detalizuojamos auginimo praktikos.

#grassfed #regeneracinisukis #karves #klimatokaita

Taip pakilus vaikui uodega iš džiaugsmo, kad mam

Taip pakilus vaikui uodega iš džiaugsmo, kad mama pagaliau po daugiau nei 24 valandų susirūpino ir prisiminė, kad vaiką turi.

Sekmadienį pervedėm karves į netoliese esančią pievą.

Ir kadangi buvom ką tik sulaukę naujagimės Pienės, tądien lankėm karvytes daugiau nei reikėjo.

Nei kartą nepastebėjom, kad Morka kažko ieškotų, tada nuėjom pirmadienį rytą, visos gulėjo, niekas nieko neieškojo ir kai nuėjom vakare, jau pamatėm, kad kažkas ne taip, Morka atrodo kaip gimdžiusi, vaiko niekur nematyt, trinasi aplink piemenį, sakom einam ieškot vaiko į seną ganyklą.

Vaiką surast 10ha plote ne itin lengva, tai pakėlėm piemenį ir išleidom Morką, ji nuvedė mus tiesiai pas vaiką.

Vaikui pamačius mamą uodegėlė pakilo ir nenusileido kol pampino visą per parą prisikaupusį pieną.

Ir taip mes susipažinom su Morkos Brukne.

Mažulės išėjo į pievas. Savo buvimu pievoje

Mažulės išėjo į pievas.

Savo buvimu pievoje jos kurs bioįvairovę. Gerins dirvožemį. Padidins vandens išlaikymą dirvožemyje ir visa tai darydamos sukurs aukščiausios rūšies maistą, su biologiškai prieinamiausiu baltymu žmogui.

Gamtos stebuklas, kurį norim patraukt iš pievų, sukišti į tvartus, šerti evoliuciškai nepritaikytu pašaru arba dar blogesniu atveju iš viso išnaikinti.

Ir taip neprotingai valdydami šiuos nuostabius gyvūnus dar sugebam apkaltinti jas tuom, ką padarė mūsų patogus ir išmanus gyvenimas.

#itsnotthecowitsthehow #grassfed #pasturelife #ganiava #regeneracinisukis

Sako karvės turi vesti, kai pienės žydi, tai pa

Sako karvės turi vesti, kai pienės žydi, tai pas mus pienės žydi ir sulaukėm Pienės.

Pirma tokia pas mus ūkyje, nes yra dexterio ir angusės palikuonė.

“Didžiuojamės tuom, ko NĖRA mūsų maiste”

“Didžiuojamės tuom, ko NĖRA mūsų maiste”

10 balų “Simple truth” marketingistams, tobuliau ekologinio maisto ir neapibūdintum.

Ekologija yra apie tai- ko nedaro, ko nepurškia ir ko nėra ekologiškai augintame maiste. Kas nėra jau taip blogai, tačiau turint omeny, kad produktų maistinė vertė krenta, gal būtų laikas pradėti didžiuotis tuom, kas tame maisto produkte vis tik YRA.

Pagrindinis dalykas, kuris lemia, mūsų maisto vertę yra dirvožemis. Tik sveikas dirvožemis gali užauginti sveikus augalus.

Tai siekiant maistingo maisto pirmiausia reikia regeneruoti dirvožemius.

Regeneracinė žemdirbystė sulaukė gausus palaikymo, bet tuo pačiu ir kritikos, neva tai tik dar vienas skambus žodis. O ir mokslinių tyrimų lyginančių tradicinėm ir regeneratyviom praktikom auginto maisto pradžioje nebuvo.

Tie laikai praėjo ir kiekvienais metais atsiranda naujų studijų, kurios vistik patvirtina, kad kai regeneruoji dirvožemį, užaugini maistine prasme turtingesnį maistą.

Montgomery et al, 2022 tyrimai nustatė, kad regeneratyviom praktikom augintas kopūstas TURĖJO:

- 46% daugiau vitamino K,
- 31% daugiau vitamino E,
- 33% daugiau vitamino B1,
- 60% daugiau vitamino B3,
- 23% daugiau vitamino B5

- 41% daugiau kalcio,
- 22% daugiau kalio,
- 35% daugiau karatenoidų,
- 74% daugiau fitosterolių.

Ką tai reiškia valgytojui? Tai, kad jum reikia suvalgyti mažiau, tam kad gauti reikiamas maistines medžiagas. Arba tai, kad sintetinių maisto papildų vartojimo būtinybė išnyks.

Tai ko NĖRA mūsų maiste - praėjęs etapas, nauja era, kai mum pradeda rūpėti, kas YRA mūsų maiste.

#regeneracinisukis #sveikamityba #maziaukaloriju #daugiauvitaminu

Maistas prieš kurą Netruks Lietuva sugeltonuot

Maistas prieš kurą

Netruks Lietuva sugeltonuoti nuo rapsų. Oi bus aliejaus blynams kept.

Tiesa, tik nedidelė dalis bus aliejus, didžioji dalis rapsų auginama biokurui. Labai sunkiai sekas man suprast, per kurią vietą ta cheminė žemdirbystė su ariama, tai yra oksiduojama, žeme (oksidacijos metu CO2 išsiskiria), su traktoriais, varomais neva tai taršiausiu kuru, ima ir užsėja rapsą, iš kurio paskui gamins (net neįsivaizduoju kiek pagaminimo procese dar reikės naftos) žalią, GHG neutralų kurą? Matyt, aš tikrai kažko nesuprantu.

Rapsas, žinoma, nevienintelis biokurui naudojamas augalas, auginami ir kukurūzai, palmės, cukranendrės, cukriniai runkeliai ir pan. Ir kol gyvenam gerai, niekas per daug nesuka galvos apie žemės plotus, kur galėtų augti maistas, bet auga energetinis augalas. Bet maisto kainom šoktelėjus ir kai kur pasaulyje net 261 %, daugeliui kyla klausimas ar tikrai viskas su tuo gerai?

Neseniai pasirodžiusioje studijoje, iš anapus Atlanto, teigiama, kad iš JAV auginamų kukurūzų bioetanolis turi net 24% didesnį anglies pėdsaką nei naftos kuras.

Ir nepaisant nieko, International Energy Agency prognozuoja, kad 2022-2027 metais biokuro poreikis augs net 20%.

Tai tebūnie, tik nepamirškit, kad biokuro gamybos procese lieka labai daug išspaudų, nesvarbu iš ko begamintų. Tada tas išspaudas šeria karvėm. O tada visi soc tinklai prapliūsta genijų genialiom mintim: ten kur auginam karvių pašarą, geriau augintumėm žmonėm maistą, karvės labai daug vietos užima, karvės kelia klimato kaitą.

Tokių komentarų pilna, ir jūs net neįsivaizduojat, kaip durnai atrodot tokius rašydami….

Šaltiniai:

https://www.ifpri.org/blog/food-versus-fuel-v20-biofuel-policies-and-current-food-crisis

https://www.pnas.org/doi/10.1073/pnas.2101084119

Accept and enjoy life

Accept and enjoy life

Praėjo dar viena diena, o nei sin, nei cos nepana

Praėjo dar viena diena, o nei sin, nei cos nepanaudojau ir niekas nepaprašė išvardinti Š. Amerikos upių nuo rytinės iki vakarinės pakrantės.

Aš tvirtai įsitikinus, kad mokykla ruošia, bet kam, bet tik ne tikram gyvenimui.

Vienintelis būdas vaikam pasiruošti gyvenimui, pažinti jį iš tikro, yra tik laisvu laiku nuo mokyklos - namuose arba popamokinėje veikloje.

Viena svarbiausių (gyvybiškai būtina) gyvenimo pamoka - yra maistas. Žmogus negebantis pasirūpinti savo išsimaitinimu yra pasmerktas amžinai būti nuo kažko priklausomas.

@Gamtamieste tai maisto kelio lauko mokykla, kurioje vaikai susipažins su maisto auginimu.

Vienas iš šios mokyklos mentorių, bus ir Laurynas, kuris papasakos ir parodys, ne tik kaip tą maistą užauginti, bet ir kaip pasitelkiant dirvožemio mitybos tinklą maistą užauginti skanų ir mitybine prasme turtingą.

Veiklos vyks Kaune ir yra skirta 8-18m jaunuoliams. Registracija www.gamtamieste.lt

Nuotraukos: @gamtamieste

Studija, prieštaraujanti, šiandieniniam naratyvu

Studija, prieštaraujanti, šiandieniniam naratyvui - “karvės kelia klimato kaitą”.

Kai kalbama apie mėsos atsisakymą, pirmiausia rekomenduojama atsisakyti jautienos, nes neva ji yra baisiausia klimatui.

Šis argumentas visad stokojo logikos, ypač Europos ar Lietuvos kontekste, nes jautiena nėra populiari mėsa, lietuviai vienareikšmiškai kiaulienos šalis, nors kaip ir ES taip ir Lietuvoje vištienos suvartojimas auga.

Monogastriniai gyvūnai, tokie kaip kiaulės ir vištos nepasiekia tokio priešiškumo, kaip žolėdžiai, ir aš niekaip negaliu suprasti, kodėl monogastriniai laikomi “draugiškesni klimatui”.

Taip karvės ėda mažiau vertingą pašarą, ko pasekoje generuoja daugiau metano. Bet čia visas karvės stebuklas - gebėjimas nevirškinamą, ir taip supūsiančią, ir metaną ar CO2 paleisiančią celiuliozę, paversti labiausiai prieinamu baltymu.

Tuo tarpu monogastriniai gyvūnai tokio gebėjimo neturi, todėl jų pašarai yra grūdai/soja, kurių auginimas dažnu atveju tikrai “nedraugiškas klimatui” ir dirvožemiui ir visai ekosistemai.

Karvės retai kada gauna sveikus grūdus, net penėjimo stotyse grūdai būna 15% pašaro, dažniausiai jų racioną sudaro išspaudos likusios iš po aliejų ar distiliacijos bei kitos žmonėms ar monogastriniams gyvūnams netinkamos atliekos.

Kas mus seka, žino, kad pasisakome už karves pievose, bet mano supratimu, net konvencinė jautiena, maitinta pramonės atliekom yra draugiškesnė aplinkai, nei monogastriniai gyvūnai, žinoma, kai vertini ne tiesiogines emisijas, bet visą ciklą.

Tai ši studija tik patvirtina mano samprotavimus ir nurodo, kad 12 % sumažinus monogastrinių gyvūnų ir padidinus žolėdžių mėsos vartojimą, azoto oksidų emisija sumažėtų 2%, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų 5%.

#teisingumaskarvėms #kaltosbekaltės #klimatokaita

Load More Follow on Instagram