Smėlyne ūkis

Regeneracinis ūkis

Verta paklausyti

Mūsų ūkio dokumentika

Naujausi įrašai

Elektrinis piemuo – kaip jį išsirinkti?

Gyvenimas ūkyje

Elektrinis piemuo – kaip jį išsirinkti?

by Justina

2024 12 balandžio

Tvarus Karvių Ganymas: Kas tai yra?

Įžvalgos

Tvarus Karvių Ganymas: Kas tai yra?

by Justina

2023 9 rugsėjo

Karvės ir vanduo

Įžvalgos

Karvės ir vanduo

by Justina

2023 22 birželio

Galvijų veisimas: T. Lasater filosofija

Įžvalgos

Galvijų veisimas: T. Lasater filosofija

by Justina

2023 30 kovo

Karvių išskiriamas metanas – tragedija pasauliui?

Įžvalgos

Karvių išskiriamas metanas – tragedija pasauliui?

by Justina

2023 17 sausio

3 būdai sukurti palankias sąlygas mikrobams dirvožemyje

Dirvožemis

3 būdai sukurti palankias sąlygas mikrobams dirvožemyje

by Justina

2023 7 sausio

Grybai ir jų svarba dirvožemyje

Dirvožemis

Grybai ir jų svarba dirvožemyje

by Justina

2023 7 sausio

Mūsų jautienos tyrimai (Omega-6 ir Omega-3 santykis)

Įžvalgos

Mūsų jautienos tyrimai (Omega-6 ir Omega-3 santykis)

by Justina

2022 25 lapkričio

Sotieji riebalai ir kodėl mes jų bijom?

Mityba ir sveikata

Sotieji riebalai ir kodėl mes jų bijom?

by Justina

2022 20 spalio

Jeigu turite klausimų, įdėjų, norite bendradarbiauti ar tiesiog draugauti, susisiekite

Mūsų Instagram

smelyne_ukis

Vakar įvyko pirmoji EARA video konferencija. Rege

Vakar įvyko pirmoji EARA video konferencija. Regenerative Agriculture - The True 4th Agricultural Revolution: Photosynthesis, Soil Biology, and Farmer Innovations over AI, GMOs, and Power Concentrations.

Tarp kalbėtojų buvo Rick Clark, Ben Taylor-Davies, daugumai geriau žinomas, kaip RegenBen ir, žinoma, EARA ūkininkai. Konferencija buvo įdomi ir naudinga, bet labiausiai noriu pasidalinti šia nuotrauka iš susirašinėjimo.

Kas yra dirvožemyje, kokios bakterijos ir ką jos veikia mokslui yra nežinoma, apskritai ištirtų ir identifikuotų jų yra tik 30000, o šiaip MANOMA, kad jų gali būti apie vieną trilijoną. Tai maždaug 99.999% yra nežinomi.

Lygiai taip pat su maistu, 99% maiste esamų ir mūsų organizmą veikiančių biocheminių junginių žmonijai yra nežinomi.

Šiandien mes labai norim tikėt, kad esam baisiai moksliškai pažangūs, deja, kuo pažangesni tampam tuo labiau suprantam, kad labai mažai žinom. Nu ne visi aišku, kitų toks apšvitimas taip ir neaplanko.

Iš esmės nežinom, ir yra neįmanoma žinot, bent jau kol kas, kas tas sveikas dirvožemis, maistas ar žmogus.

Ką, galų gale, jum keistų jei mokslininkai identifikuotų visas tas bakterijas, jei vistiek su savo pasirinktom ūkininkavimo praktikom, dažniausiai jas naikinam, arba darom jų gyvenimą labai sudėtingą?

Beje, bakterijų ir augalų simbiozė ir yra tai, kas kuria tuos mum nežinomus augaluose esančius biocheminius junginius, kurių ženkliai mūsų maiste mažėja, būtent todėl, kad pasirenkam bioįvairovę griaunančias, o ne ją kuriančias auginimo praktikas.

Ir labai pritariu Beno idėjai, kad gal į dirvožemį( ir biologiją apskritai) reikia žiūrėti daugiau kaip į meną, o ne į mokslo rėmus ir žinias telpančią augalų auginimo terpę. Tiesiog reikia suprasti gamtos dėsnius ir nustot su ja kovot pesticidais, herbicidais, ir visais kitais -cidais stengiantis užauginti monokultūrą, kuri gamtoj šiaip jau neegzistuoja.

Kuo daugiau įvairovės tuo sistema stabilesnė, to ir reikia siekti, o ne bakterijom vardus galvot.

Ar bent įsivaizduojat kiek kiekvienais metais pas

Ar bent įsivaizduojat kiek kiekvienais metais pasaulio universitetai iškepa biotechnologų ir genų inžinierių? Daug. Visiem jiem, na ar bent daugumai, reikia “dirbti pagal specialybę”.

Tai jie ir dirba, kuria visokius frankenšteininius augalus, dar žinomus, kaip genetiškai modifikuotus.

Žinot, ko dar daug iškepa pasaulio universitetai - marketingo specialistų, tie irgi dirba savo darbą ir naudodami smegenis praplaunančias frazes, kaip “mokslo laimėjimai”, “ateitis”, “klimato kaita” ir pan. tuos aukščiau minėtų veikėjų sukurtus frankenšteinus bando prastumt į rinka.

Na tegul visi dirba savo darbus, o vat Nature žurnale publikuotame straipsnyje, rašoma, kad vis tik įprastas veisimas pranoksta GM augalus ir ypatingai geriau pasirodo esant sausrom ar augant prastame dirvožemyje (geriau geba įsisavinti azotą).

Tai būtent tie aspektai, dėl kurių ir nori įrodyti, kad GM augalai yra pranašesni, bet kad nėra, deja.

https://doi.org/10.1038/513292a

Jau antra diena Haris trinasi aplink Snaigę. #b

Jau antra diena Haris trinasi aplink Snaigę.

#breedingseason #smelyneukis

Yin and yang ☯️

Yin and yang ☯️

Apturėjom didelį juoką. Retai įsijungiam kažk

Apturėjom didelį juoką. Retai įsijungiam kažkokių žinių pasižiūrėt, bet šiandien įsijungę nepasigailėjom. Kažką užsikalbėjom ir mūsų Martynas sako: - Ar jūs girdėjot ką sakė? Perpasakojo situaciją besijuokdamas, tai nutarėm visi dar kartą atsisukt pasiklausyt, po to dar ir dar ir dar ir juokėmės iki ašarų.

Būna ir taip #badday #cowslife #farmlife

Būna ir taip
#badday #cowslife #farmlife

Šita karvytė yra pirmoji mūsų ūkyje gimusi ka

Šita karvytė yra pirmoji mūsų ūkyje gimusi karvė. Ir Martynas intensyviai dirbo tam, kad ją prisijaukintų ir jam pavyko. Draugė, toks jos vardas, yra pati draugiškiausia karvė visoj mūsų bandoj, gali ja kutint, daryt jai šukuosenas, o ištroškus dar ir pieno leidžia paragaut. #farmlife #smelyneukis #angus

Haris keliauja pas panas 🐂

Haris keliauja pas panas 🐂

Instagram post 18057170173708932

Instagram post 18057170173708932

Pas mus kieme nemažai įvairovės. Trys žąsys,

Pas mus kieme nemažai įvairovės. Trys žąsys, kurios labai prižiūri savo teritoriją ir labai nemėgsta ančių. Heidi, haskė, kuri betkada betką gali suėst, bet ne visada tą daro. Margis, katinas, kuris mielai paragautų jaunų ančiukų. Tai, kol antis perėjo po vynuoge, tėvas antinas susirado sąjungininkų, viengungius gaidžius, kurie labai pritinka pagausėjusiai ančių šeimai. Kaip asmens sargybiniai. Laisvė turi savo kainą, tai išlieka stipriausi arba gudriausi.

#smelyneukis #farmlife #freerange

Karstynių sezonas atidarytas 🧗‍♂️

Karstynių sezonas atidarytas 🧗‍♂️

Abipusiu pasitikėjimu grįsta kelionė. Mes pasit

Abipusiu pasitikėjimu grįsta kelionė. Mes pasitikim karvėm, kad seks ir eis ten kur reikia, o karvės pasitiki mumis, kad kelionės tikslas yra geresnė pieva.

Laukia nesulaukia, kada atidarysiu naują ganyklą

Laukia nesulaukia, kada atidarysiu naują ganyklą.

Karves kilnojam kasdien, nes tokiu būdu:

🌱 išvengiam selektyvaus ėdimo. Karvės turėdamos laisvę rinktis, mielai ėstų tik viršūnėles, tačiau nei jai pačiai gerai tik toks pašaras, nei pievos augalam.

🌱užtikrinam pašaro mitybinį stabilumą, tai itin svarbu svorio augimui ir stabiliam pieno išmilžiui.

🌱tolygiai paskirstomos trąšos (išmatos ir šlapimas).

🌱užtikrinam ilgą žolės atsigavimo laikotarpį.

🌱išvengiam perganymo.

Didžiausias šių laikų absurdas, kad ta gyvūnų rūšis, kuri padovanojo gamtai šį “turtą”, taip pat aktyviai kovoja prieš karvių daromą “žalą” gamtai. Nu wow.

Jei jum, mieli karvių augintojai, tenka vasaros m

Jei jum, mieli karvių augintojai, tenka vasaros metu vešti į ganyklas nupjautą žolę, tai yra blogo ganymo planavimo arba iš viso jo nebuvimo pasekmė.

Niekas nėra apsaugotas nuo gamtos išdaigų, bet nereikia nuolat kaltinti gamtos, šiemet jau ne pas vieną mačiau, kad tokia problema egzistuoja.

Holistinis ganymo planas jūsų atveju būtų labai naudingas.

Mes planą turim visada ir kokie tie orai bebūtų dar niekad nesan pritrūkę vasaros metu žolės.

#holisticgrazing

Perganymas (overgrazing) yra labai nesuprastas dal

Perganymas (overgrazing) yra labai nesuprastas dalykas.

Yra manančių, kad tai tiesiog gyvūnų kiekis dėl kurio ir kyla perganymas ir kad jų sumažinimas pagerins situaciją. Deja, ir viena karvė gali tai padaryti.

Perganymas atsiranda tada, kai nesvarbu koks gyvūnų kiekis yra per ilgai laikomas ganykloje arba grąžinamas į ją per anksti.

Perganymas yra laiko problema, ne gyvūnų kiekis.

#holisticgrazing #rotacinisganymas

Oi tas FB, įdomus šiaip reiškinys.

Kartais būna, kad vieni mano postai patraukia didelę auditoriją, tas būna retai, dėl to kai tai nutinka visą tą reikalą stebiu su didžiuliu susidomėjimu.

Šiaip, kad žmonės nori reikšti savo nuomonę ir patarimus, net tada kai jų niekas neklausia, tas man jau seniai aišku, galų gale, pati darau tą patį savo postais.

Bet šį kartą mane nustebino, kaip stipriai prastai, žmonėm yra su teksto suvokimu. Čia vienas iš pvz., ten lobynai tų pvz., yra, bet čia toks absurdiškiausias.

Šiaip, dabar neseniai išleidom LRT radijo žurnalistę Ingą, kuri mus kalbino savo laidai Vienkartinė planeta. Ir mes palietėm tą temą apie mūsų soc tinklus, apie tai, kad nedidelė pas mus auditorija, kad ji auga sunkiai. Ir aš dažnai į tai žiūriu kaip į minusą. Bet tada būna tokie postai kurie išjudina visą FB dumblyną ir tada suprantu, kad ne minusas maža ir atrinkta auditorija, o didžiulis pliusas.

Socialiniai tinklai leidžia tau susikurti savo burbulą, tai aš tame burbule noriu ir likti, noriu tikėt, kad žmonės yra mąstantys, logika jų neapleidus, jie supranta ką perskaito ar kas jiem yra bandoma pasakyt ir gali kritiškai tai įvertinti.

Aišku, kad norisi skleisti savo žinią plačiau, bet jeigu ji nuskęs FB dumblyne, kad ir su didelėm peržiūrom, tai man tada nereikia to platumo 😀

Ačiū, kad esat, mieli sekėjai ❤️

Rotacinis ganymas tinka visiem gyvūnam, kurie ėd

Rotacinis ganymas tinka visiem gyvūnam, kurie ėda žolę. Nesvarbu ar tai avis, pieninė ar mėsinė karvė.

Tai tiesiog principas, atkartojantis natūralų žolėdžių ir pievų tarpusavio santykį.

Jos tolyn, į nuotraukoje matomą pievą, eit šiandien negalės, bus koncentruotai maždaug 1ha plote, kuriame turės neselektyviai nuėsti augalus, paskirstys tolygiai išmatas ir, svarbiausia, rytoj bus perkeltos tolyn, o šis plotas bus paliktas atsigauti.

Tokiu būdu ganant žolė turi ilgiausią atsigavimo laikotarpį ir yra apsaugota nuo perganymo, dėl to ilgainiui taip ganomos pievos kokybė gerėja ir tas pats plotas gali išmaitinti daugiau gyvūnų.

Tačiau toks ganymas palankesnis ir pačiam gyvūnui, kadangi mitybinė pašaro vertė kasdien yra stabilesnė nei laikant dideliam plote.

Kiekvienas ūkis turi savų niuansų, bet holistinis ganymas tuom ir įdomus, kad yra lankstus ir galima prisitaikyti prie kiekvieno ūkio, išlaikant pamatinius principus.

Daugumai, ko gero, žinomas tas faktas, jog mes, įskaitant mūsų mažiukus vaikus, buvom veganai gan ilgą laiką.

Bet buvom tie tokie etiniai veganai, kurie mėsos nevalgo, nes visus gyvūniukus mylim ir esam prieš žudymą.

O šiai dienai esam galvijų augintojai ir galutinis produktas reikalauja žudymo, kaip taip pamynėm visus savo įsitikinimus?

Iš esmės, jokių įsitikinimų nepamynėm, kaip
tik sakyčiau supratom, kiek mūsų veganiniai pasirinkimai kainavo gyvybių.

Sukilo šie prisiminimai šiandien pravažiuojant pro smidrų lauką, kurio nuotrauką pasidalinau.

O kita nuotrauka - bulių, kurių dalis jau šį rudenį virs mėsa. Baisu?

Ne, nebaisu, nes visa kita gyvastis liks ir klestės: bakterijos, vabzdžiai, sliekai ir kurmiai, varlės, gyvatės ir jas renkantis gandras ir visi kiti paukščiai, įvairiausi augalai, medžiai - visa klestinti ekosistema, kitąmet ten pat ganysis kiti buliai ir toliau puoselės šią ekosistemą.

Kiek gyvybės yra tame smidrų lauke? Žemė plika, saulė kepina, bakterijas degina, augalų kitų nėra, ką ten tam lauke paukštukui ar vabaliukui veikt?

Galiausiai lėkštėje atsidūręs smidras atrodo nekaltas, veganiškas maistas, o tiesa yra ta, kad nėra lėkštės be mirties, o veganiškiausias maistas ant šios žemės yra žolėdis, kuris ėdė žolę ir 80 % veganų anksčiau ar vėliau tą supras.

p.s. aš ne prieš smidrus, bet šiandien pirmą kartą pamačiau jų lauką, tai jeigu visi jų laukai taip atrodo, velniop, išgyvensiu ir be smidrų.

Vakar peržiūrėjom Roots so Deep Kuom ši doku

Vakar peržiūrėjom Roots so Deep

Kuom ši dokumentika ypatinga? Taip ji yra apie ganymą, tokį ganymą, kokį taikom savo ūkyje. Bet visas jos grožis ir esmė slypi pateikime.

Iš esmės tai dokumentika, apie tai, kaip buvo atliekami tyrimai kaimyniniuose ūkiuose, iš kurių vienas taiko AMP ganymą, o kitas įprastą ganymą.

Įvertintas vandens sugeriamumas, anglies surišimas, ŠES dujų išskyrimas, paukščių, vabzdžių ir mikroorganizmų įvairovė ir kiekiai, ūkio pelningumas, gyvūnų gerovė ir kiti.

Ir po kelių metų tie rezultatai pateikti ūkininkam, jų reakcijos, “aha” momentai yra tai kas suteikia tai dokumentikai gylio.

O didžiausia vyšnia ant torto tai, kai 4 iš 5 tyrime dalyvavusių tradicinio ganymo ūkių mažais žingsneliais pradeda taikyti AMP tipo ganymą.

Ir šita vieta mane labiausiai paveikė, kad rezultatai visų parametrų bus geresni AMP pusėj tai čia ir tyrimų nereikia, bet tas “aha” momentas man įvyko stebint tą perėjimą ir tas suvokimas, kad tai, kas man jau yra tapę savaime suprantama gali būti taip nesuprantama kitam.

Tada aš supratau, kodėl yra sakančių, kad mes čia “daugiau žaidžiam”, kad su “mėsiniais dar dar, bet su pieninėm karvėm tikrai ne”, “kokie mes ūkininkai” ir pan. Jie paprasčiausiai nežino ir nesupranta to, kas mum atrodo savaime suprantami dalykai ir mes tiesiog kalbam skirtingom kalbom.

Jei tik atsirastų norinčių, ypatingai kolegų, būtinai suorganizuotumėme jums Roots so Deep peržiūrą mūsų ūkyje. Tik įdomu ar tokių atsirastų?

Rizikinga yra keistis, bet dar rizikingiau nesikeist ;)

Load More Follow on Instagram