Pagrindinis ganymo įrankis yra elektrinis piemuo. Jo pasirinkimas nėra lengvas, atrodo, pasiūlymų pilna, parametrai jų skirtingi, kainos svyruoja nuo 100 iki 2000 € – kaip išsirinkti?

Pirmas dalykas, kurį renkantis reikia nuspręsti tai ar reikia nešiojamo, ar stacionaraus elektrinio piemens.

Nešiojamas ar stacionarus elektrinis piemuo?

Nešiojamas elektrinis piemuo yra ypač vertingas, kai ūkyje yra taikomas rotacinis ganymas, daug judėjimo ir kai ganyklos yra išsibarsčiusios, tokiu atveju, nešiojamas el. piemuo, kuris veikia nuo akumuliatoriaus, pakraunamo saulės panele yra tai, ko jums reikia. Tiesa, piemenys, veikiantys nuo akumuliatoriaus (su saulės panele) yra šiek tiek brangesni, vien todėl, kad yra reikalingas akumuliatorius ir saulės panelė.

Stacionarios elektrinis piemuo veikia nuo elektros tinklo, jie dažnai gali būti galingesni, todėl gali užtikrinti stipresnį ir efektyvesnį gyvūnų atgrasymą nuo piemens. Jos taip pat paprastai yra pigesnės, nes nereikalauja papildomų investicijų į saulėspanelę ir akumuliatorių. Tai puikus pasirinkimas ūkiams, kurie gano pasyviai ir prie ganyklų turi elektros įvadą. Tačiau, šis variantas riboja tvoros perkėlimo galimybes ir yra mažiau lankstus palyginti su nešiojamu modeliu.

Abiejų tipų privalumai ir trūkumai:

Elektrinio piemens parametrai

Jei su elektronika draugaujat tai visi parametrai bus aiškūs, jei tai nėra jūsų stiprioji pusė pasidalinsiu paprastais paaiškinimais ir ką reiškia visi tie skaičiai, kuriuos pateikia gamintojas:

Maitinimas (V) – iš kur gaus energijos jūsų el piemuo, kaip auksčiau aptarėme: arba iš akumuliatoriaus arba tiesiai iš el. tinklo. Tai jei pasirinkote stacionarų variantą, maitinimas, turi būti nuo 230 V. Jei norite su piemeniu laisvai judėti, maitinimas turi būti nuo 12V. Dažnai toje pat eilutėje būna nurodyta ir kokio galingumo (W) saulės panelė yra reikalinga, jei nenurodyta, nesijaudinkite, išsiaiškinsim ir tai. Tiesa, reikia paminėti, kad yra ir universalių el. piemenų, kurie yra pritaikyti veikti ir nuo akumuliatoriaus ir nuo el. tinklo.

Energijos suvartojimas mA – tai energija, kuri yra reikalinga, kad būtų sugeneruotas elektros impulsas. Šis skaičius ypač svarbus, kai pasirenkamas nešiojams el piemuo, nes nuo šio skaičiaus priklausys kokio galingumo akumuliatoriaus ir tuo pačiu saulės panelės reiks.

Įeinanti/išeinanti energija (J): Šis parametras yra vienas svarbiausių norint įvertinti, kaip stipriai gali trenkti piemuo. Dažniausiai pateikiama įeinanti ir išeinanti energija. Trenkimo stiprumą rodys išeinanti energija. Įeinanti energija rodo, kiek jos yra gaunama iš maitinimo šaltinio. Šių dviejų rūšių J skirtumas yra svarbus vertinant generatoriaus efektyvumą. Geras generatorius turėtų užtikrinti, kad kuo didesnė įėjimo energijos dalis būtų paverčiama išėjimo energija, minimalizuojant energijos nuostolius.

Impulso įtampa (V) – šis parametras taip pat labai svarbus, nes jei J parodo, kaip stipriai gali trenkti, tai V parodo, kaip stipriai gyvūnas pajaus tą trenkimą arba kiek profesonaliau tariant, tai įtampa yra elektros potencialų skirtumas tarp dviejų taškų, šiuo atveju laido ir gyvūno. Aukšta įtampa reiškia, kad net ir nedidelis fizinis kontaktas su tvora sukuria pakankamai stiprų elektros impulsą, kuris yra jaučiamas gyvūno nervų sistemoje.

Dabar, kai maždaug suvokiame, ką kokia reikšmė reiškia, reikia nuspręsti kokių verčių mums reikia.

Kaip įvertinti kokių parametrų dydžių reikia mano elektriniam piemeniui?

Džauliai (J) – kaip pasirinkti jų vertę?

Apskaičiuojant, kiek džiaulių (J) reikia jūsų elektrinei tvorai, svarbu atsižvelgti į keletą pagrindinių veiksnių:

• El piemens ilgis yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių reikiamą džaulių skaičių. Ilgesnė tvora reiškia didesnį pasipriešinimą elektros srovei, todėl reikės daugiau energijos (J), kad užtikrintumėte, jog visa tvora būtų efektyviai įelektrinta. Paprastai, kuo tvora ilgesnė, tuo daugiau džiaulių reikės. O jei naudojamas elektrinis tinklas (avims, vištoms) džiaulių reikės dar daugiau.
• Gyvūnų tipas. Skirtingi gyvūnai skirtingai reaguoja į elektros smūgį, todėl reikia atsižvelgti į tai, kokius gyvūnus ketinate laikyti aptvėrę. Pavyzdžiui, galvijams ar kitiems didesniems gyvūnams gali prireikti tvoros su didesne džaulių verte, kad būtų pasiektas efektyvus atgrasymas, o smulkesniems gyvūnams, pavyzdžiui, avims ar kiaulėms, gali užtekti mažesnės energijos.
• Augalijos tankis. Jeigu tvora eina per tankią augaliją ar medžius, augalai gali sudaryti papildomą pasipriešinimą elektros srovei, reikalaujant didesnio džaulių skaičiaus, kad būtų išlaikytas pakankamas elektros smūgio stiprumas.

Apskaičiavimo principas

Nors nėra universalaus skaičiavimo metodo, galima vadovautis bendra taisykle: apytiksliai 1 (J) yra rekomenduojamas kiekvienam kilometrui tvoros ilgio. Tačiau, atsižvelgiant į minėtus veiksnius, šis skaičius gali svyruoti.

Pavyzdžiui, jeigu turite 5 km ilgio tvorą, paprastas pradinis apskaičiavimas būtų maždaug 5 J. Tačiau, jeigu šioje teritorijoje yra tanki augalija arba planuojate laikyti gyvūnus, kuriems reikia stipresnio atgrasymo (pavyzdžiui, galvijus), rekomenduojama rinktis didesnį J skaičių – galbūt 7-10 J, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas.

Įtampa V- kaip teisingai ją pasirinkti?

Nors reikalingai įtampai apskaičiuoti nėra formulės, ar bent atskaitos taško, kaip yra su J svarbu įvertinti šiuos faktorius:

• Gyvūnų tipas: Skirtingi gyvūnai turi skirtingą jautrumą elektros impulsui. Pavyzdžiui, ilgaplaukiai gyvūnai, kaip avys, reikalauja aukštesnės įtampos, kad impulsas prasiskverbtų pro kailį. Tuo tarpu trumpaplaukiai gyvūnai gali efektyviai reaguoti į mažesnę įtampą.
• Aplinkos sąlygos: Augalijos tankis ir drėgmės lygis gali paveikti, kaip gerai elektros impulsas pasiekia gyvūnus. Tankiose, drėgnose vietose gali prireikti aukštesnės įtampos, kad impulsas efektyviai kirstų kliūtis.
• El piemens ilgis: Ilgesnių tvorų atveju gali būti reikalinga aukštesnė įtampa, kad užtikrintumėte nuoseklų elektros tiekimą visoje tvoros linijoje.

Maksimali elektros įtampa yra reguliuojama reglamentų, nes didelė įtampa gali kelti pavojų, todėl daugelis elektrinių piemenų generuoja 5,000-10 500 voltų (5-10,5 kV) impulsą, kuris užtikrina, kad elektrinis signalas efektyviai prasiskverbtų pro gyvūnų kailį ar odą ir padarytų atgrasomąjį poveikį, tačiau būtų saugus. Sauguma užtikrina ir tai, kad impulsai yra reti.

Jei nusprendėte, pasirinkti stacionarų el piemenį, ties čia jūsų vargai ir pasibaigia, vistik jei norite mobilaus varianto – niuansai vis dar tęsiasi.

Kaip pasirinkti akumuliatorių?

Renkantis akumuliatorių elektrinei tvorai, pirmiausia svarbu suprasti, kad yra kelios skirtingos akumuliatorių rūšys.

Gilaus išsikrovimo. Tai akumuliatoriaus tipas, kuris yra naudojamas el. piemenims. Svarbiausia jo savybė yra ta, kad jis gali išsikrauti, net iki 80% ir vėl būti pakrautas be didelės žalos akumuliatoriui. Ši akumuliatorių kategorija apima AGM (Absorbent Glass Mat) ir gelio akumuliatorius.

Tradiciniai automobiliniai akumuliatoriai, tai švino-rūgšties akumuliatoriai, nors ir pigesni, nėra optimaliai tinkami šiam naudojimui dėl jų mažesnio atsparumo giliam išsikrovimui. Ir naudojami el. piemeniui gali greit nusidėvėti.

Renkantis akumuliatorių pagal parametrus, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis svarbius aspektus:

1. Talpa (Ah – ampero valandos): ji rodo, kiek energijos akumuliatorius gali saugoti ir tiekti. Pvz., jei jūsų elektrinė tvora suvartoja 70 mA (miliamperų) ir jūs norite, kad sistema veiktų 48h be pertraukos (ir be saulės, o taip tikrai nutinka, lietingomis dienomis) jums reikės akumuliatoriaus su mažiausiai 3,36 Ah talpa (70 mA * 48 h = 3360 mAh, 3,36Ah).
2. Įkrovimo įtampa: Įsitikinkite, kad akumuliatorius yra suderinamas su jūsų įkrovimo įrenginiu, ar tai būtų saulės panelės ar elektrinio tinklo įkroviklis. Pavyzdžiui, jei naudojate 12 V saulės sistemą, jūsų akumuliatorius taip pat turėtų būti 12 V.
3. Ciklo gyvybingumas: Tai yra indikatorius, kaip dažnai akumuliatorius gali būti iškrautas ir vėl įkrautas Giliai išsikraunančiam akumuliatoriui, toks rodiklis paprastai yra aukštesnis, kas lemia ilgesnį tarnavimo laiką, nors toks akumuliatorius yra brangesnis, nei tradicinis automobilinis.

Saulės panelės pasirinkimas

Renkantis tinkamą saulės panelę jūsų elektrinei tvorai, esminis žingsnis – tai tiksli saulės panelės galios, išreiškiamos vatais (W), parinkimas. Saulės panelės pagrindinė užduotis yra per tam tikrą laikotarpį sugeneruoti pakankamai energijos, kad būtų visiškai įkrautas akumuliatorius, maitinantis jūsų elektrinį piemenį.

Kaip apskaičiuoti saulės panelės galią W?

Tarkime jūs turite akumuliatorių, kurio talpa yra 18Ah ir įtampa 12V. Šie duomenys visada nurodyti ant akumuliatoriaus, jais pasinaudojant galite paskaičiuot akumuliatoriaus vatvalandės, kurios bus reikalingos įvertinti reikiamą panelės galingumą W.

Wh=18Ah×12V=216Wh

Jei formulės nepatinka, galima pasinaudoti šia skaičiuokle, kur suvedę Ah ir V gausite atsakymą: nuoroda.

Dabar kai žinote Wh, tiesiog reikia padalinti iš efektyvios saulės valandų kiekio, paprasčiau tariant kiek laiko šviečia saulė, vasaros metu galime tikėtis 7-8h saulės:

216:7=30,85W, tai šiuo atveju reikia panelės, kurios galia bent jau 30 W, tačiau turint omeny, kad ne visada dienos būna saulėtos, ko gero, naudinga būtų įsigyti panelę, su didesniu galingumu, bent jau 35W.

Dabar kai jau turite visą komplektaciją, svarbu visko nesugadinti ir pasirinkti tinkamą elektrinę virvę.

Elektrinio piemens virvės pasirinkimas

Svarbiausias el. virvės parametras yra varža išreikšta omais (Ω), jis nurodo, koks yra laido gebėjimas praleisti elektros srovę. Mažesnė varžos vertė reiškia, kad per laidą gali tekėti didesnė srovė, o tai reiškia efektyvesnį elektros impulsą. Tai ypač svarbu ilgesnėms tvoroms, nes didesnė varža gali reikšti energijos nuostolius ir silpnesnį impulsą toliau nuo šaltinio. Siekiant išlaikyti optimalų veikimą visoje tvoros ilgyje, rekomenduojama pasirinkti kuo mažesnės varžos laidą. Kaip taisyklė, kuo varža mažesnė, tuo virvė brangesnė.

Svarbu paminėti, kad jei naudojama tinklinė tvora, tai reiks itin galingo el. piemens, nes virvės, pro kurią teka elektra yra daug, jos eina žemai, dažnai kontaktuoja su augalais ar net žeme, taip itin silpninant elektrinį impulsą.

Ir svarbiausia – įžeminimas

Kai gyvūnas liečia elektrinį piemenį, jis tampa dalimi grandinės tarp tvoros ir žemės. Jei sistema įžeminimo sistema yra netinkamai įrengta ar nepakankama, elektros srovės kelias bus sutrikdytas, sumažindamas impulsų efektyvumą ir galimybę atgrasyti gyvūnus.

Kaip užtikrinti tinkamą įžeminimą

1. Įžeminimo strypų kiekis: Rekomenduojama naudoti kelis įžeminimo strypus, įkaltus į žemę. Idealu, kad strypai būtų bent 1m ilgio
2. Tinkama Vietovė: įžeminimo strypai turėtų būti įrengti toli nuo vandens šaltinių ir didelių metalinių objektų, kurie galėtų iškraipyti ar silpninti žemės srovę. Jei dirvožemis yra drėgnesnis, srovė tekės geriau ir strypų reiks trumpesnių. Kai žemė tampa per sausa, didėja elektros srovės pasipriešinimas ir įžeminimas prastėja, todėl vietą, kurioje yra strypai, naudinga sudrėkinti, kad užtikrinti lengvesnį srovės pratekėjimą.
3. Kokybiškos Medžiagos: Naudokite tik specialiai skirtus įžeminimo strypus ir kabelius, kurie yra atsparūs korozijai ir užtikrina ilgalaikį kontaktą su žeme.

Tinkamas įžeminimas yra kritinis veiksnys, užtikrinantis, kad jūsų elektrinė tvora veiktų kaip efektyvi priemonė gyvūnams atgrasyti. Tai ne tik padidina elektros impulso stiprumą, bet ir užtikrina sistemos saugumą.