Mikrobai dirvožemyje atlieka tai, ką dažniausiai daro augintojai: maitina augalus, apsaugo juos nuo kenkėjų, gerina dirvožemio struktūrą augalams augti, kaupia organinę anglį dirvožemyje, formuoja humusą, ir t.t.

Auginami pasėliai ir pievos sunaudoja tik 10-40 % išbarstytų azotinių trąšų. Likusieji 60-90% yra denitrifikuojami, išgaruoja, išbėga kartu su vandeniu po liūčių ir pan. Kitaip tariant, iš 100 milijardų pinigų išleistų azoto trąšoms, 60 – 90 milijardų yra iššvaistomi dar ir pakenkiant gamtai. Augalai sunaudoja tik tiek azoto kiek jiem reikia tuo metu, jie jo nekaupia ir nesaugo ateičiai. Todėl geriau yra dažnesnis purškimas per lapus kai yra matomas azoto trūkumas.

Iš 100 milijardų pinigų išleistų azoto trąšoms, 60 – 90 milijardų yra iššvaistomi dar ir pakenkiant gamtai.

Be to, per didelis azotinių trąšų kiekis užrūgština dirvožemius, mikroorganizmai tampa nereikalingi, kai augalai maitinasi tiesiogiai iš trąšų, todėl jų populiacijos labai sumažėja ir visi dirvodaros procesai sulėtėja arba iš viso nustoja veikę.

Patys derlingiausi dirvožemiai yra augalų, mikrobų ir galvijų simbiozės rezultatas.

Ko reikia norint sukurti mikrobams tinkamas sąlygas dirvožemyje?

Dujų apykaita

Šaknims ir mikrobams reikia deguonies. Gera dujų apykaita užtikrina oro patekimą į dirvožemį. Viena iš pagrindinių priežasčių kodėl nėra geros dujų apykaitos, tai sutankintas, suspaustas, struktūros neturintis dirvožemis. Dažnai ūkininkai mano, jog nustojus neapdairiai naudoti techniką, dirvos sutankėjimas išnyks natūraliai – augalų šaknys jį suardys per laiką. Tai tiesa, bet užtruks labai ilgai, todėl kad pagreitinti procesus galima išnaudoti jau turimą techniką. Suradus kokiame gylyje yra suspaudimas, jį galima sumažinti naudojant giluminius aeratorius ar net tą patį plūgą. Geriausias laikas aeruoti dirvožemį yra sausuoju periodu.

Augalų įvairovė

Iš karto po dirvos įdirbimo seka augalų mišinio užsėjimas. Priklausomai nuo ūkininko plano, priklauso ir kokį mišinį verta užsėti, tinkamiausias mišinys yra bent iš penkių augalų šeimų pvž: javai, žoliniai, ankštiniai kopūstiniai, burnotiniai. Ką duoda tokia įvairovė? Kiekviena augalų šeima ar net veislė turi savo mikrobiomą – t.y., mikroorganizmus su kuriais bendradarbiauja tarpusavyje. Kuo didesnė įvairovė – tuo daugiau mikroorganizmų įvairovės. O mes žinome, jog ir augalai ir mikroorganizmai dalyvauja dirvožemio mitybos grandinėje. Skirtingi mikrobai atpalaiduoja skirtingas maisto medžiagas augalams, o skirtingi augalai maitina mikrobus skirtingais per šaknis išskiriamais angliavandeniais bei kitais junginiais.

Mikrobai dauginasi, o jiem mirus atsipalaiduoja augalams prieinamos maisto medžiagos. Suaktyvėja kiti dirvožemio mitybos tinklo dalyviai, užsikuria biologiniai procesai. Maistą mikrobams augalai sukuria fotosintezės metu, todėl labai svarbu kuo ilgiau išlaikyti dirvožemio paviršių žaliuojantį. Be to, skirtingi augalai turi skirtingas šaknų augimo struktūras – vieni kelia mineralus iš giliau tuo pačiu ten palikdami organinės anglies bei oro plyšelius toms šaknims suirus. Augalų ir mikrobų įvairovė sukuria sinergiją – tai yra procesus, kur vieni kitus papildo.

Kiekvienas ūkininkas planuoja sėją skirtingai. Yra įvairių mišinių sudėčių ir pritaikymų kiekvienam planui. Dažnai mišiniai parenkami taip, kad būtų maisto medžiagų šaltinis vietoj trąšų sekančiai auginamai kultūrai arba, kad surinktų laisvas maisto medžiagas, kurios skatina piktžolių augimą (50 ppm laisvų nitratrų dirvožemyje skatina piktžolių sėklų dygimą). Prieš pagrindinės kultūros sėją mišiniai yra pravažiuojami volu, kuris suguldo augalus ant žemės ir sulaužo jų stiebelius, taip augalai lieka gulėti ir suformuoja natūralų mulčią dirvos paviršiuje. Šis labai svarbus išlaikyti tinkamą dirvožemio temperatūrą, sulaikyti drėgmei bei yra puiki terpė dirvos paviršiuje gyvenantiems gyviams ir tuo pačiu stabilus maisto šaltinis būsimai kultūrai. Svarbu nepavėluoti jos užsėti, todėl dažnai tai daroma vienu metu. Traktoriaus priekyje volas, gale sėjamoji. Be volo, mišrūs ūkiai gano galvijus tam pačiam procesui atlikti.

BIOstimuliantai

Priklausomai nuo dirbamų laukų istorijos ir būsenos, kartais labai pravartu sėklas apdoroti mikrobiologiniais preparatais ar įvairiomis maisto medžiagomis, kurios pritraukia ir suaktyvina dirvožemio mikroorganizmus. Mikoriziniai grybeliai – dažnai būna stipriai sužaloti dėl pastovaus žemės dirbimo ir trąšų naudojimo yra labai svarbūs augalams, nes maitina fosforu ir padeda sausros periodu teikdami augalams vandenį. Juos ir bakterinius produktus sėklos apdoroti verta dėl mažos kainos bei išliekamos vertės. Mikrobų stimuliacijai tinka įvairūs malti mineralų priedai, vermihumuso ekstraktai.