Šiandien pamačiau pirmąsias dilgeles. Pavasaris ateis greitai ir nelauktai. O su juo ir daržų sezonas.

Daržininkų grupėse ne karto teko matyti klausimus kaip kovoti su viena ar kita piktžole, sprendimo būdai visada apima kovos būdus – natūralūs ar pasitelkiant sunkiąją artileriją – glifosatą. Labai didelė problema, kad mes norime kovoti su jomis. Piktžolės nėra piktos ir jos jūsų darže auga ne todėl, kad nori kariauti su jumis, o todėl, kad taip veikia gamta. Kiekviename žemės kvadratiniame plotelyje yra tūkstančiai sėklų, vadinamasis žemės sėklų bankas, tačiau tame plote sudygsta ne visos sėklos, o tik tos, kurioms sudygti ir augti yra palankios dirvožemio sąlygos.

Teko matyti nuotrauką vienos iš mūsų pievų maždaug prieš 20 metų ir ji buvo pilna pienių. Praėjusį pavasarį toje pievoje buvo gal tik kelios pienės, kur jos dingo gi tiek sėklų pribarstyt turėjo? Nupurškėm rundapu? Ne, pasikeitė dirvožemio sąlygos, pasikeitė ir augantys augalai.

Jei gamtą bandytumėme suprasti, o ne kovot su ja, tai į piktžoles reiktų žiūrėti, kaip į indikatorių, kuris parodo, kokia yra dirvožemio situacija, ko jame trūksta, ko yra per daug. Ir tada jei nenorit, kad viena ar kita piktžolė augtų jūsų kieme, bandyt pakeist dirvožemio būklę į tokią, kad sąlygos tai sėklai sudygt būtų nebepalankios arba palankesnės jūsų augalui augti, o ne piktžolei.

Toliau pateikiu lenteles augalų, kurie apibūdina dirvožemio situaciją. Tiesa, augalai gali augti ir tam, kad į dirvą atneštų tam tikrus mineralus ar bakterijas. Kiekvienas augalas, kaip ir kiekvienas žmogus turi skirtingą mikrobiomą ir skirtingai veikia dirvožemį.

Svarbu suvokti, kad pamačius piktžolę geriau pasidomėti, kodėl ji čia auga, kokių tikslų ji siekia mano darže ir kaip man jai padėti tų tikslų pasiekti, kad ji išeitų, o ne kaip ją išnaikinti, nes labai abejoju, kad nepakeitūs sąlygų jūs ją išprašysit, ilgai ir nuobodžiai su ja kovosit.