Ar kada teko matyti kiaules besiganančias pievoje? Turbūt ne. Ir jas uždarė ne dabartinės auginimo praktikos, žmogus kiaulę uždaryti norėjo jau seniai. Ir tą galima suprasti. Kiaulės iš prigimties destruktyvios. Pievas jos išaria, pabėgusios sunaikina kaimynų morkas ar kitus pasėlius, visi, išskyrus kiaules, laimingesni kai jos uždarytos.

Grįžtant  80 metų atgal kiaulių uždarymas garduose taip pat buvo siektinas dalykas: saugūs kaimynų daržai, neišknistos pievos, mažiau judesio, kas reiškia, kad suvalgytas maistas kaupiamas kiaulės kūne, o ne iššvaistomas lakstymam ar rausimam, bet didžiausia problema buvo – kaip užtikrinti pilnavertę kiaulių mitybą.

Pas mus kiaulės buvo maitinamos kitaip nei už Atlanto, ten jau 1940m buvo suprasta, kad soja ir kukurūzai yra tobulas derinys kiaulių peninimui. Tiesa, augintojai greitai suprato, kad jei kiaules maitinsi tik tokiu pašaru jos neilgai trukus susirgs – ims viduriuoti, oda pageltonuos, jos vems, slinks plaukai ir svarbiausia praras priaugtą svorį. Išvada čia labai paprasta – soja ir kukurūzai yra nepilnavertė dieta kiaulėm, todėl kiaulėm reikia įvairesnio maisto arba joms reikia išeiti į pievą, kurioje susirinks viską, ko reikia. Pas mus kiaulės buvo primaitinamos išrūgom, kas stipriai pagerina jų maisto kokybę.

Dėl visų šių niuansų kiaules buvo sunku auginti ypač pramonėje, vien todėl, kad jos būdamos visavalgės yra gana reiklios maisto racionui. Tačiau šiandien kiaules augina beveik tik pramonė. Kaip jiems taip pavyko?

Dėka sintetinių vitaminų, kurie išsprendė visas problemas. O gal tik prikūrė problemų?

Ilinojaus universiteto studija ir kiaulių auginimo etalonas

 

1954 m. Ilinojaus universitetas atliko didžiulį tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti optimaliausias auginimo sąlygas, tam, kad kiaulė priaugtų ir užaugtų greičiausiai.

Eksperimentą sudarė keturios kiaulių grupės:

A grupė. Mišrus racionas, sukurtas gyvūnų mitybos specialistų, kuriame buvo viskas, ko reikia kiaulei: kukurūzai, soja, mėsos atliekos, džiovintos išrūgos praturtintos sintetiniais vitaminais. Šios kiaulės gyveno uždarytos.

B grupė. Taip pat uždarytos ir gavo tokį pat maistą, kaip grupė A tik su galimybę rinktis, kitaip tariant ne mišiny, bet visi ingredientai pateikti joms atskirai.

C grupė. Gavo paruoštą mišinį, kaip ir grupė A, bet jos gyveno pievoje.

D grupė. Laisvai pasirenkamas maistas ir laisvė pievoje.

Ir tyrimo nugalėtojai – grupė A – tuko greičiausiai. Kiaulės, kurios buvo maitinamos kombinuotu pašaru, suvalgė ir priaugo daugiausiai ir turėjo storiausią riebalų sluoksnį. Rezultatai aiškus: jei nori greitai nutukinti kiaulę – uždaryk ją nedideliam aptvarėlį, šerk kombinuotais pašarais, kurie praturtinti sintetiniais vitaminais.

Ir gyvūnų mitybos ekspertai niekada nebegrįžo atgal, kiaulių auginimo etalonas nustatytas.

Tokiu būdu kiaulės amžiams buvo patrauktos nuo pievų, uždarytos mėsos gaminimo fermose. Šiandien kiaulės priauga dar daugiau svorio (40% daugiau nei 1954 m.), per dar trumpesnį laiką.

Bet palikim kapitalistinius tikslus už nugaros ir pabandykim šią studiją truputį detaliau patyrinėti. Gal tos pralaimėjusios D grupės kiaulės turi mums ką papasakoti.

Prisiminkim, kad D grupė ganėsi pievoje ir gavo laisvai pasirenkamą maistą – nori valgai kukurūzus nori ne, papildus taip pat. Galėtumėm teigti, kad jos judėjo daug daugiau, todėl ir lėčiau priaugo, bet iš 1 pav. pateikto grafiko matosi, kad C grupė, kuri irgi ganėsi pievoje, priaugo svorio ir net daugiau, nei uždarytos kiaulės, maitintos laisvai pasirenkamu maistu. Išvada paprasta, kai kiaulė gali pasirinkti savo maistą ji priauga mažiau.

Įdomiausia detalė čia ne ką valgė kiaulės priaugusios mažiau svorio, o ko jos nevalgė. Jos nevalgė sintetinių papildų – B grupės vitaminų. Bet jos buvo sveikos, nors ir augo lėčiau, iš kur jos gavo savo vitaminus? Žinoma, iš pievos. Kai kiaulės gali rinktis – sintetiniai papildai ar pieva, pilna liucernos, jų smegenys jas veda prie liucernos.

Vitaminų atradimas kardinaliai pakeitė gyvulininkystę.

Ko galime pasimokyti iš šio eksperimento?

 To, kad mes nesame lėtai svorį priauganti D grupė, mes esame A grupė. Ar kalti vitaminai? Keistas klausimas, vitaminai niekada nelaikomi blogais, jų visada būna tik per mažai, negi dabar bandau apkaltinti vitaminus, dėl tunkančios žmonijos?

Grįžkim maždaug į 1904-1940 metus, kai pasaulį kankino pelagra, liga pasireiškianti dėl vitaminų trūkumo, ypatingai B grupės vitaminų. Ir neturtingi žmonės, valgydami tik grūdus ar kukurūzus ja sirgo.

 Įdomiausia čia istorijos dalis yra ta, kaip ta problema buvo išspręsta. Europoje tai buvo sprendžiama praplečiant mitybinį racioną, Amerika tuo tarpu pasitelkė mokslą ir 1941 m. įstatymu nurodė visus miltus praturtinti B grupės vitaminais.

Ir tiesiog taip paprastai keturi mikroelementai niacinas, tiaminas, riboflavinas ir geležis atsidūrė kasdieniniame maiste: duonoje, pyraguose, blynuose ir t.t. Pirmą kartą žmonių istorijoje buvo galima gauti B grupės vitaminų, kur jų iki tol niekada nebuvo – perdirbtuose angliavandeniuose.  Šis mokslo laimėjimas pašalino pelagrą visiems laikams.

Sintetiniai vitaminai mus tukina?

Harvey Anderson, Toronto universiteto profesorius buvo vienas pirmųjų išdrįsusių įvardinti sintetinių vitaminų ir nutukimo ryšį.

Sintetiniais vitaminais praturtinti gėrimai, sausi pusryčiai yra sintetinių vitaminų šaltinis, o kur dar vitaminai tabletėse – sintetinių vitaminų tikrai nestokojam.

 H. Andersonas atliko eksperimentą su žiurkėmis, kurio metu jis žiurkes maitino 10 kartų didesnėmis vitaminų dozėm nei reikia ir visos jos tapo storos. Be to, nėščios žiurkės ne tik, kad sustorėjo labiau nėštumo metu, bet ir to svorio nesugebėjo numesti po gimdymo, priešingai nei žiurkės, kurios maitintos reguliaria dieta.

Taip, tyrimas su žiurkėmis, mes ne žiurkės, bet pažiūrėkim, kaip veikia B grupės vitaminai.  Pavyzdžiui, tiaminas atlieka svarbų vaidmenį atpalaiduojant energiją iš angliavandenių. RIboflavinas elektronų transportavimo grandinėje dalyvauja energijos paleidime. Niacinas vaidina svarbų vaidmenį energijos perdavimo reakcijose gliukozės, riebalų ir alkoholio metabolizmui. Vienas bendras žodis siejantis šiuos vitaminus yra ENERGIJA. B vitaminus organizmas naudoja tam, kad kalorijas paverst energija, kurią naudoja mūsų organizmas. Pelagra sergantys žmonės, valgė daug kalorijų turintį maistą, bet nestorėjo, priešingai – buvo sulysę, nes be B grupės vitaminų jie tos kalorijų energijos negalėjo panaudot.

B grupės vitaminai ir jų perdozavimas yra būtinas nutukimui. Visi žino, kad dabar vartojam daugiau kalorijų, nei anksčiau, bet mes ir vitaminų vartojam daugiau, kurie mums padeda metabolizuoti tas kalorijas.

Paralelė tarp to, kaip tukinam gyvūnus ir kaip tunka žmonės yra per daug akivaizdi, kad būtų galima ją ignoruoti. Ir nors ES nėra nurodymo praturtinti miltus šiais vitaminais, įvairūs sausi pusryčiai, batonėliai ar kiti perdirbti angliavandeniai yra gausiai praturtinami įvairia palete sintetinių chemikalų, dar žinomu, vitaminų pavadinimu, o jų kiekius turim kontroliuoti patys, bet ar jūs žinot, kokia yra rekomenduojama dozė, pvz., tiamino?

Tikiu, kad anksčiau ar vėliau atsiras tyrimų apie tai, kaip sintetinių vitaminų atsiradimas mūsų dietoje pakeitė mitybos įpročius, tačiau, jau dabar aišku, kad įtakos vitaminų atsiradimas mums turi, deja, daugiau blogų nei gerų.  

Beje, esu rašiusi ir apie vištų auginimo ir peninimo ypatybės, jį galite paskaityti čia

Literatūros sąrašas:

https://www.sciencedaily.com/releases/2015/03/150319080400.htm

https://idnc.library.illinois.edu/?a=d&d=FWR19540317.2.32&e=——-en-20–1–img-txIN———-

https://www.markschatzker.com/the-end-of-craving