Karvės kaltinamos ne tik dėl klimato kaitos problemų, ar kad išgeria per daug vandens, bet ir todėl, kad užima daug žemės ir ėda mūsų maistą – grūdus. Žmonių, kurie nusiteikę prieš karves, vienas pagrindinių argumentų yra kam auginti grūdus karvėm, kai galima juos valgyti tiesiogiai? 

Džiaugiuosi, kad pagaliau atsirado studija, paaiškinanti jiem, kad karvės efektyviai paverčia žemos kokybės baltymus grūduose, kuriuos gali valgyti žmonės ir baltymus žolėje, kurių žmonės negali valgyti, į aukštos kokybės baltymus žmonių mitybai.

Tyrimas, paskelbtas žurnale Animal, grūdais šeriamą jautieną įvertino 1,96 balu, o žole šertą (su mažu grūdų kiekiu) – 1597 balais, kur balas didesnis nei vienas reiškia, kad yra teigiamai prisidedama tenkinant žmonių mitybos poreikius.

Tyrime teigiama, kad racione, kuriuo dabar šeriami galvijai, peninimo stotyse, gali būti gana mažai žmonėms skirtų baltymų šaltinių.

Pašarų sektoriuje vis dažniau naudojamos vietinėse gamyklose likusios atliekos: grūdai po alkoholio distiliacijos, išspaudos likusios po aliejaus gamybos, pašariniai grūdai, medvilnės sėklos ir t.t. 

Žole šeriamos karvės yra pavyzdys, kaip žmonėms netinkamą maistą galima paversti aukštos kokybės baltymais. O ši studija puikus įrodymas, kad kalbant apie klimato kaitos problemas, negalima teigti,  jog reikia atsisakyti mėsos. Reikia įvardinti, kokios mėsos nederėtų valgyti, nes ant žolės augę atrajotojai yra pats tvariausias baltymų šaltinis.