Kalcis ir geriausi jo šaltiniai
Kalcis daugumai asocijuojasi su kaulais. Tiesa, kalcis atlieka daug daugiau funkcijų nei tik statybinė medžiaga kaulam, plius ne tik kalcio reikia, tam, kad kaulai būtų sveiki.
Tam, kad kaulai formuotųsi sveiki jiems reikalingas tinkamas ir nuolatinis maistinių medžiagų tiekimas: kalcio, baltymų, magnio, fosforo, vitamino D3, kalio ir fluorido tai vieni svarbiausių komponentų, tačiau yra keletas kitų vitaminų ir mineralų, reikalingų metaboliniams procesams, susijusiems su kaulais, įskaitant manganą, varį, borą, geležį, cinką, vitaminą A, vitaminą K2, vitaminą C ir B vitaminus [1].
Ar gėrio būna per daug?
Per daug kalcio sukelia inkstų akmenis,per daug kalcio yra siejama su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika [2].
Tiesa, kad kalcio pertekliaus problemos egzistuoja, tačiau nereikia dabar įsivaizduoti, kad kalcis blogis ir jo reikia vengti, jo perteklius sukelia bėdų, bet iš kur mes jo gaunam, iš kur pas mus atsiranda jo perteklius, kodėl organizmas jo nepasisavina? Prieš nurašant kalcį – pirmiausia reikėtų atsakyti į šiuos klausimus.
Kalcio metabolizmas
Kalcis niekada neateina vienas, aš nekalbu apie kitus mineralus, kalbu apie junginius, kuriais jis patenka į mūsų organizmus. Tai dažniausios formos: kalcio oksalatas (tokia forma kalcį gaunam iš augalų ), kalcio fosfatas (taip pat gaunamas iš augalinės kilmės), kalcio karbonatas (tokia forma kalcio būna piene). Iš esmės, kodėl mum turi rūpėti kokia ta forma?
Kalcio forma lemia jo įsisavinimo galimybes. Na pvz, teigiama, kad špinatai yra puikus kalcio šaltinis. Ir jei pagooglinsit špinatų maistinę vertę, pamatysit, kad juose yra sąlyginai didelis kalcio kiekis, problema ta, kad maistinė vertė (lentelės skaičiukai) gauti laboratorijoje, o tai, kaip ir kiek organizmas sugeba įsisavinti, yra visai kiti skaičiai: stiklinėje špinatų yra 115 mg kalcio – iš to kiekio organizmas geba įsisavinti tik 5%. Tai reikės nemažai špinatų tam, kad gautumėte įsisavinamą kiekį kalcio. Kai tuo tarpu iš pieno pasisavinama 32 % kalcio, bet pieno pasterizacija stipriai sumažina kalcio įsisavinimą.
Kalbant apie įsisavinimo galimybės, svarbu paminėti, kad tiek vitaminas D3 tiek K2 yra būtini, tam kad vyktų kalcio įsisavinimas. Apie tai, kad vitaminas D būtinas sveikiem kaulam girdėjom visi – juk ir mažiem vaikam pirmasis vitaminas būna – D vitaminas. O kodėl ne K2? Vitaminas D pasirūpina, kad kalcio kiekis kraujyje nenukristų – 1) didinant absorbciją iš maisto, 2) didinant kalcio reabsorbciją iš inkstų filtrato, 3) ir esant nepakankamam kalcio keikiui gaunamam su maistu naudojamas kalcis iš kaulų. Tačiau, kad kalcis atsidurtų ten, kur jis turi būti – reikalingas vitaminas K2 [7]. Šis vitaminas taip pat mažina širdies ir kraujagyslių ligas, aterosclerozę bei osteoparozę – ir viskas vien dėl tinkamo kalcio metabolizmo.
Akivaizdu, kad reikia ir kalcio, ir vitamino D ir vitamino K2 tam, kad organizmas funkcionuotų tinkamai. Bet dar yra vitaminas A, kuris yra vitamino D antogonistas, t.y. veikiantis priešingai nei vitaminas D. Arba paprasčiau tariant turi būti jų balansas – jei stipriai padidėja vieno vitamino, kito ženkliai sumažėja. Yra dar ir magnis, kuris taip pat turi įtakos kaulų vystymosi procesui: dalyvauja kalcio absorbcijoje, stimuliuoja hormoną kalcitoniną, kuris atsakingas už kalcio grąžinimą iš kraujo į kaulus ir dar daug kitų funkcijų.
Tinkama kalcio forma
Grįžtant prie špinatų, dabar negalėčiau jum papsakoti viso į organizmą patekusio kalcio oksalato (kalcio druska, kuri yra špinatuose) metabolizmo, galiu tik pasakyti, kad inkstų akmenys labai dažnai ir būna kalcio oksalatai. Ir žmonėm, kurie yra linkę į insktų akmenligę, nerekomenduojama valgyti špinatų ir kitų “kalciu” turtingų daržovių, nes kalcis juose būna oksalatų pavidale.
Kalcio šaltiniai
Jau išsiaiškinom, kad daržovės nėra geras kalcio šaltinis, net jei mitybinėse lentelėse rašoma kitaip tai lieka tik pienas? O jei pieno nevartojate? Tuomet puikus kalcio šaltinis yra kiaušinių lukštai. Žemiau pateiktame video yra instrukcija, kaip kiaušinių lukštus paversti kalcio papildu.
Mama gamta, pasirūpino, kad su maistu jūs gautumėt visus reikiamus mikro ir makro elementus, vitaminus, tam, kad jūsų organizmas funkcionuotų maksimaliai gerai, tik nepamirškit, kad labai svarbu valgyti sveikame dirvožemyje augintą maistą, valgyti gyvūnų mėsą, kurie buvo auginti, maitinant juos prigimtiniu maistu ( karves – šienu/žole, o ne grūdais, vištas – ne tik grūdais bet ir žole/vabaliukais ir t.t. ir pan.) Jeigu tai atrodo per sudėtinga, tuomet rekomenduoju studijuoti biochemiją, nes jos jum tikrai prireiks, bandant iš nemaistingo maisto susirinkt jūsų organizmui būtinus mineralus ir vitaminus.