Mes visi žinome, arba manom, kad žinom, ar bent jau esam tai girdėję – sotieji riebalai yra blogis.

Rugsėjo mėn dalyvavau konferencijoje ir prieš savo pranešimą, klausiausi kitų pranešėjų. Vienas jų, labai įtikėjęs riebalų ir cholesterolio blogiu, pasakojo kaip negalima vartoti sviesto, kokosų ar bet ko kito turinčio sočiųjų riebalų. Tokių sočiųjų riebalų bailių visada noris paklaust, kokia yra mamos pieno riebalų kompozicija ir kada, kaip ir kokie biocheminiai pokyčiai įvyksta žmogaus organizme, kad buvę būtini sotieji riebalai staiga virsta nuodu?

Riebalai yra svarbi mūsų organizmo biologijos dalis, jie aktyvuoja arba slopina genų, atsakingų už metabolizmą ir imunitetą, ekspresiją. Jie taip pat gali nulemti ar mes būsim laimingi ar depresuoti, mąstysim aiškiai, ar būsim paskendę minčių rūke.

Ir nors mėsą žmonija valgė dar gerokai prieš modernius laikus, tačiau tik dvidešimtame amžiuje gyvūniniai riebalai virto blogiu. 1950 m. garsus Amerikos fiziologas, Ancel Keys, sukoreliavo širdies ligas su sočiųjų riebalų vartojimu. Ir ta koreliacija vis dar gaji ir po 72 metų.

Ancel Keys sukūrė Septynių šalių studiją (Seven Countries Study), kurioje dalyvavo net 13000 vyrų (40-60 m amžiaus) iš JAV, Suomijos, Graikijos, Italijos, Japonijos, Olandijos ir Jugoslovijos. Didžiausia tais laikais kada nors atlikta epidemiologinė studija, kurios koreliacija aiški – sočiųjų riebalų suvartojimas tiesiogiai susijęs su padidėjusiu mirtingumu nuo širdies ligų.

Tuo metu A. Keys įsivaizdavo atradęs atsakymą, kodėl tiek amerikiečių miršta nuo širdies ligų ir savo idėją jis pavadino “Diet-heart hypothesis” kuri teigė, kad gyv. kilmės riebalų (sviesto, mėsos, pieno ir pan.) vartojimas sukelia padidėjusį cholesterolį kraujyje, o cholesterolis sukelia širdies ligas. Tokio atradimo garbei, A. Keys 1961m papuošė Times viršelį ir buvo išrinktas metų žmogumi.

Idėja, kad gyv. kilmės riebalai mum gali būti naudingi ir būtini, A. Keys buvo atmesta ir kaip būdinga daugeliui influencinių mokslininkų jis aršiai gynė savo idėją ir bet kuris, abejojantis jo atrasta koreliacija ir pateikęs prieštaraujančius rezultatus buvo užgožiamas.

Septynių šalių studija buvo epidemiologinė studija, nustatanti galimą ryšį, bet nebūtinai priežastį. Kad ir A. Keys atveju amerikiečiai, kurie dažniau mirė nuo širdies ligų suvartojo ne tik daugiau sočiųjų riebalų, bet ir angliavandenių bei sėklų aliejų, kuriuose gausu omega-6 riebiųjų r. Tai jei būtų ieškoma koreliacija tarp šių faktorių, tikėtina ji irgi būtų rasta.

Po epidemiologinės studijos, norint patvirtinti hipotezę, būtina ekspermentinė studija. Jų tokių buvo. Sydney Diet Heart study atlikta 1966-1973 m. joje dalyvavo keli šimtai vidutinio amžiaus vyrų, kuriuos neseniai buvo ištikęs širdies infarktas. Tyrimas atskleidė, kad pakeitus sočiuosius riebalus, aliejais, gausiais omega-6, cholesterolio kiekis kraujyje sumažėjo, bet šitie dalyviai dažniau mirė nuo širdies infarkto. Ir tokie rezultatai paneigė Diet-heart hipotezę.

Kita didžiulė studija Minesotos (Minnesota Coronary Experiment), kuri vyko 1968-1973 m. Ir ta studija ypatinga buvo ne tik dėl didelio dalyvių skaičiaus (9000 dalyvių), bet ir tuo, kad buvo atlikta Minesotos psichiatrijos ligoninėje – pacientų-dalyvių mityba buvo griežtai kontroliuojama, todėl tokios studijos rezultatai itin reikšmingi. Ir rezultatai, kaip ir Sidnėjaus studijoje tie patys: cholesterolio kiekis kraujyje, vartojant augalinius aliejus sumažėja, bet mirtingumas nuo širdies ligų išauga.

Tai kodėl mums visiem įprogramuota, kad nuo gyv. kilmės riebalų infarktas garantuotas, o augaliniai aliejai labai sveika?

Į šį klausimą atsakyti gana sunku, bet tikėtina, kad žmogiškieji faktoriai – garbės troškimas ir gobšumas vis tik suvaidino svarbų vaidmenį šioje istorijoje. Tiek Minesotos (prie kurios prisidėjo ir pats A. Keys) ir Sidnėjaus studijos nebuvo publikuotos, nukištos ir paslėptos ir atrastos tik po 50 metų.

Įsivaizduokit save A. Keys vietoje, jūsų epidemiologinės studijos rezultatas leidžia patikėti, kad yra atrastas atsakymas, kodėl tiek daug žmonių miršta nuo širdies ligų, už tai esat garbinamas, apdovanotas ir pripažintas metų žmogumi, tada atliekat Minesotos eksperimentą pamatot, kad jūsų Diet-heart hipotezė visiškai nepasitvirtina ir dabar turit publikuot rezultatus ir pripažint, kad vis tik klydot, jūs:

a) publikuojat rezultatus ir pripažįstat klydę;

b) nepublikuojat gautų rezultatų ir toliau stumiat savo Diet-heart hipotezę ir būnat visų garbinamas.

Akivaizdu, kad A.Keys pasirinko ne a) variantą. Juolabiau, kad A. Keys hipotezė buvo naudinga ne tik jam. Dar 1910 m. muilo gamintoja “Procter and Gamble” užpatentavo naują produktą: pagamintą iš atliekų (medvilnės sėklų aliejaus), kurį hidrogenavus buvo gautas kietas aliejus – Crisco.

Tuo metu, kepimui buvo naudojami tik gyv. kilmės riebalai: taukai, sviestas ar lajus. Todėl naujasis produktas didelio dėmesio nesulaukė. Kompanija vykdė agresyvų marketingą, buvo leidžiamos kulinarijos knygos, kuriose vietoj gyv. kilmės riebalų naudojasmas Crisco. Bet pelno valanda išaušo tik po A. Keys hipotezės, kai sviestas pavirto blogiu, o iš atliekų išgautas ir chemiškai paveiktas junginys virto “sveikesne alternatyva”.

Kai augaliniai aliejai tapo sveikesni nei gyv. kilmės riebalai, žmonių mityboje atsirado tiek omega-6, kiek niekada dar nebuvo per visą žmonijos istoriją. Dėl visų šių interesų ir nepublikuotų tyrimų šiandien žmonės vartoja daug mažiau gyv kilmės produktų, bet širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje vis tebėra #1 mirties priežastis pasaulyje.

Be to, Minesotos ir Sidnėjaus studijų metu, dalyviam sumažinus cholesterolio kiekį kraujyje rizika susirgti širdies ligom net tik kad nesumažėjo, bet net ir išaugo. Nepaisant to, jei atlikus lipidogramą bus nustatyta, kad jūsų kraujyje daug cholesterolio, jum greičiausiai paskirs statinų. Statinų rinkos vertė 14.1 mlrd. $. Tiem kas uždirba tą 14.1 mlrd. labai tinka ir patinka A. Keys Diet-heart hipotezė.

Kai mokslas persipina su asmeninėm ambicijom, verslo interesais gaunasi taip, kad po šiai dienai sotieji riebalai yra blogis, o sėklų aliejai sveikatos šaltinis. Ir tikėjimas sočiųjų riebalų blogiu virsta daugiau religija nei mokslu paremtu faktu.

Visa Ancel Keys istorija detaliai išnagrinėta Nina Teicholz knygoje Big Fat Surprise.