Virškinimas ir skrandžio rūgštingumas
Jau seniai suvokiau, kad gamta veikia tobulai, apgalvota kiekviena detalė. Tai šį kartą apie tobulai sumąstytą ir įgyvendintą gamtos planą – skrandžio rūgštį, kodėl ji gyvybiškai mum būtina, o rūgštingumo sumažėjimas gali baigtis labai liudnai?
Virškinimas
Skrandyje prasideda baltymų virškinimas. Skrandžio sienelės gamina druskos rūgštį (HCl), kuri aktyvina, baltymus skaidantį fermentą – pepsiną. Tam kad pepsinas galėtų suskaidyti baltymus į peptidus ir amino rūgštis skrandžio pH turi būti 1-3. Iš esmės, skrandis nulemia visą tolimesnį virškinimą, jei skrandis nesuvirškina tinkamai baltymų, tai kad ir kaip besistengtų kiti virškinimo etapai nieko gero iš to nebebus.
Toliau iš skrandžio maistas patenka į dvylikapirštę žarną: maisto išeinančio iš skrandžio pH turi būti 1-3 ar mažesnis, tam kad pradėtų gamintis du ypač svarbūs virškinimo hormonai – sekretinas ir cholecistokininas (CCK) [1]. Sekretino išsiskyrimas duoda signalą skrandžiui nustoti gaminti skrandžio rūgštį, skatina kepenis gamintį tulžį, o žarnų sieneles gaminti gleives, kad apsisaugotų nuo ateinančios rūgšties. O svarbiausia jo funkcija, skatinti kasą gaminti bikarbonatinius junginius, tam kad neutralizuoti rūgštį. Už kasos fermentų išsiskyrimą atsakingas yra antrasis hormonas cholecistokininas. Jis taip pat atsakingas ir už tulžies pūslės ištuštinimą, per tulžį kepenys pašalina ir toksinus, todėl pilnas tulžies ištuštinimas yra ypač svarbus detoksikacijai.
Skrandžio rūgštingumo sumažėjimas
Skrandžio rūgštingumo sumažėjimas gali būti daugelio ligų priežastis: pirma akivaizdžiausia – sutrikęs virškinimas ir iš to sekantys maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų trūkumai, taip pat alergija maistui, egzema, astma, o blogiausiu atveju – skrandžio vėžys.
Svarbu, kad skrandis atlieka ir apsauginę funkciją, stipri rūgštinė skrandžio terpė žudo įvairius patogeninius mikroorganizmus, kurie kitaip gali sukelti infekciją virškinimo trakte. Jei dažnai kamuoja pykinimas, dažnai jaučiate alkį,dujų kaupimąsį, pilvo pūtimą, sunkumo jausmą, viduriavimą, vidurių užkietėjimą – labai tikėtina, kad jūsų skrandžio rūgštingumas per mažas.
O juk daugelis skundžiasi padidėjusiu rūgštingumu ir kamuojančiu rėmeniu. Tačiau labai retas atvejis, kad skrandis gamintų per daug rūgšties, nes tai daug energijos reikalaujantis procesas. Nors Lietuvoje nėra atliekamas tyrimas, kuriuo metu nustatomas skrandžio pH, visiem besiskindžiantiems rėmeniu išrašomi vaistai mažinantys rūgštingumą, kurie momentiškai suveikia – nes nugęsina rūgštį patekusią į stemplę, bet ilgalaikis poveikis tik dar labiau sumažėjęs skrandžio rūgštingumas ir iš to sekančios įvairios ligos.
Skrandžio rūgštingumo sumažėjimui įtakos turi amžius – jaunystėje skrandžio rūgšties gamina daugiau, o senstant vis mažiau. Kitos priežastys tai chroninis stresas, antibiotikų vartojimas, H pylori bakterija, ir žinoma mityba. Visi žino, kad keptas maistas, pusfabrikačiai, stipriai perdirbtas maistas apskritai nėra geras dalykas, bet net ir “sveika dieta” gali privesti prie ligų. Kritiškas baltyminio maisto sumažinimas ir perėjimas vien prie daug skaidulų (daržovės, vaisiai, grūdai) turinčio maisto ilgainiui stipriai sumažina skrandžio rūgštingumą [2]. Be to skrandžio rūgšties gamybai būtinas cinkas [3], kurio ypač veganam ir vegetaram trūksta[4].
Rūgštingumo padidinimas
Rūgštingumui pakelti tinkamos naudoti karčiosios arbatos: margainis, pelynas, geriamos prieš maistą. Taip pat naudinga valgyti raugintas daržovės – prieš maistą galima išgerti porą šaukštų šių daržovių rasalo.
Esant sunkesniem atvejam galimas HCl papildų vartojimas. Maisto kramtymas taip pat labai svarbus, nes besiskiriančios seilės skatina ir skrandžio rūgšties gamybą.
Vakarietiška mityba ir skrandžio rūgštingumo sumažėjimas
Perdirbtas maistas, gausus angliavandenių vartojimas mažina skrandžio rūgštingumą. Dėl to, visuomenėje labai lengvai plinta mitai apie mėsos nevalgymo naudą. “Mėsa mum netinkama, nes ji pūna mūsų žarnyne.”, “Mėsa kūne nesuvirškinama 4-7 dienas” arba “mėsa kaupiasi jūsų žarnyne ir jį teršia” Tokiem teiginiam sunku surasti kokį rimtą patvirtinimą, bet atrodo jie mum iki kaulų smegenų įkišti į galveles, kai nieko tvirtinti nebereikia, nes tai tiesiog laikoma fundamentalia tiesa.
Tiesa ta, kad mėsa mum ir naudinga ir reikalinga ir organizmas ją virškinti yra prisitaikęs, jeigu to prisitaikymo neslopinant su netinkama dieta.
Esant tinkamam skrandžio rūgštingumui pepsinas, tripsinas ir chymotripsinas suskaido mėsos baltymus, o tulžies druskos ir lipazė suskaido gyvūninius riebalus. Tai elementariausiai viskas, kas yra mėsoje, yra suskaidoma mūsų kūno gaminamų fermentų. O bakterijos padeda suvirškinti angliavandenius iš grūdų, ankštinių augalų, ir daržovių, kuriems virškinti fermentų mūsų organizmas negamina.
Žmogus – ne žoliaėdis
Žmogaus virškinimo sistema yra prisitaikiusi virškinti mėsą – rūgštus skrandis, kuriame suskaidoma mėsa. Ilgiausiavirškinamojo trakto atkarpa – plonasis žarnynas, kuriame įsisavinamos maisto medžiagos, t.y. tos, kurios buvo suskaidytos jau skrandyje. Ir tik nedidelė virškinamojo trakto atkarpa – storoji žarna, kurioje dirba bakterijos ir virškina, tai ko aukštesniose virškinimo stadijose organizmas nesuvirškino, dažniausiai tai ląsteliena. Žinoma, viskas apsiverčia, kai skrandis rūgštingumas per mažas – tuomet prasideda virškinimo problemos, pieno, mėsos netoleravimai ir pan. Tačiau atsisakymas būtinų maisto produktų problemos neišpręs, o tik sukurs dar daugiau problemų ypatingai mineralų ir vitaminų trūkumą.
Ačiū už paprastą ir aiškų išdėstymą.
Visa tai yra tiesa, nes man baigėsi visos bėdos, kai skrandžio rūgštį atstačiau sumažndamas angliavandenių vartojimą ir pradėjus valgyti rečiau, bet daugiau gyvulinių baltymų ir riebalų 🙂