Kam išradinėti tai, kas jau išrasta? Tiek man, tiek daugeliui kilęs klausimas, po Elon Musk pranešimo, kad jis ketinąs paaukoti 100 mln. JAV dolerių geriausiai anglies surišimo technologijai. Ši jo žinutė pasklido plačiai ir sulaukė įvairių reakcijų, memių su medžiais, karvėm ir dirvožemiais, kitaip tariant geriausiom anglies surišimo technologijom, reikalaujant pažadėto 100 mln. Žinoma, juokas juokais, bet turbūt nei vienas ūkininkas tų pinigų negaus, nes tuos pinigus gaus kokia mokslininkų komanda niekad nebuvusi gamtoje, bet savo laboratorijoje bandanti išgelbėti gamtą. Sukurs kokį baisiai išmanų įrenginį, kurio gamybai prireiks daug energijos, resursų, bet gebantį kažkokiu būdu naudojant energiją surišti anglį – o kokia prasmė taip švaistyti pinigus?  

Aišku, absurdiška sakyti, kad karvės suriš anglį, kai jos yra kaltinamos tos anglies paleidimu ir problemos kūrimu. Šiuo įrašu pabandysiu paaiškinti, kodėl karvės yra ne problema, o sprendimas.

Kalta ne karvė, o jos augintojas

Karvės yra natūralus gamtos kūrinys. Ir jos yra ekosistemos dalis, o ne priešas. Bet yra žmogus, kuris gali viską padaryti blogai. Nepaisant to, karvių „perdalai“ yra klimato atšilimo problemos epicentre. Šiaip jau karvės ne perdžia jos atrajoja ir tokiu būdu į aplinką paleidžia metano dujas. Žemiau pateiktame paveiksliuke matome, kad karvių paleistas metanas yra dalis natūralaus arba biogeninio anglies ciklo dalis. O naftos naudojimas visiškai necikliškas – iškasei seniausiai surištą anglį– paleidai ir turėkis! Ir tas CO₂ atmosferoje gali išbūti 1000 metų. O grįžtant prie karvių – jos naudoja esamą anglį (žolės pavidale) ją verčia į metaną (natūralus jų virškinimo produktas). Tuomet metanas po kurio laiko suskyla į CO₂ ir vandenį ir ciklas KARTOJASI iš naujo.

Ne  tik karvės generuoja metaną

Neseniai atlikta NASA studija, teigia, kad daugiausiai metano išskiria iškastinio kuro deginimas, gaisrai, pelkės ir ryžių laukai. Ryžių laukai? Tai gal ne mėsos, o ryžių reikia atsisakyt? Plius reikia nepamiršti, kad yra ir kitų natūralių metano teršėjų – pvz mūsų Baltijos jūroje gyvena mažytė populiacija vėžiagyvių, kurie išskiria metano tiek, kiek išskiria 20 tūkstančių pieninių karvių. Ką jau kalbėt apie metaną, kuris išsiskiria šiukšlių krūvose yrant organikai.

Kodėl karvės laikomos vienos didžiausių teršėjų?

2006 m. JT Maisto ir Agrokultūros organizacija atliko analizę, kurioje tvirtinama, kad karvės išskiria 18 % visų šiltnamio efektą (ŠE) sukeliančių dujų, kas yra daugiau nei visas transporto sektorius. O šios apžvalgos grafikai ir skaičiai labai greit buvo pagauti žiniasklaidos ir, žinoma, mėsos nevalgytojų, kurie ir po šiai dienai naudoja tuos pačius skaičius, nepaisant to, kad daugybė mokslininkų sukritikavo šiuos paskaičiavimus.

Frank Mitloehner išanalizavo kaip duomenys buvo surinkti ir aptiko didžiulę metadologinę klaidą: skaičiuojant  karvių ŠE sukeliančių dujų kiekį buvo vertinamas pilnas ciklas – t.y. nuo karvių suvalgomo maisto užauginimo, transportavimo, karvių išskiriamų, perdirdbimo, netgi transportavimo iki prekybos tinklų – visų šių etapų išskiriamos ŠE sukeliančios dujos buvo priskirtos karvėm. Tuo tarpu transporto išskiriamos ŠE sukeliančios dujos buvo skaičiuojamos tik tiesiogiai kuro deginimui – nevertinant nei kiek transporto priemonių gamybos metu buvo išskirta ŠE sukeliančių dujų, nei jų gamybai reikalingo metalo gavybos ar naftos išgavimo, transportavimo metu buvo sugeneruota ŠE sukeliančių dujų.

Taigi pilna (life cycle) analizė minėtoje studijoje atlikta karvėm, bet ne transporto sektoriui, taip sukuriant įspūdį, kad mėsą valgyti blogai, o skraidyt, važinėt ir visur kur keliaut – visiškai nieko tokio. Pilnos transporto sektoriaus analizės nėra. Bet ta pati JT organizacija  2013 metais pateikė tiesioginių emisijų kiekius, kurie pateikti paveikslėlyje. Reikia nepamiršti, kad 5% apima ne tik karvių, bet ir visų naminių gyvūnų sukuriamą emisiją. Dar gi, kiekvienas skaičiuotojas paskaičiuoja savaip, galų gale skirtingą įtaką turi ir pats gyvūnų laikymo būdas.

Dirvožemis – didžiausia anglies talpykla

Paveikslėlyje raudonai pažymėtos 9 giga tonos CO2, kurias žmogaus veikla išmeta į orą per metus, vandenynai išmeta 90 gigatonų per metus, o absorbuoja 90 plius 2 papildomas gigatonas iš žmonių sukeltos veiklos. Fotosintezės dėka susitvarkoma su dar 3 papildomom gigatonom CO2. Tai lieka kiekvienais metais po 4 gigatonas CO2, kurios stipriai prisideda prie globalinių problemų.

Dirvožemis pajėgus sutalpinti 2300 gigatonas CO2, kas realiai verčia susimąstyti ar mes dabar turim CO2 emisijos problemą, ar CO2 absorbcijos problemą.

“JT maisto ir Agrokultūros organizacijos 2013 m. klimato ataskaitoje pripažįstama, kad „pievos galėtų prisidėti prie anglies sekvestracijos ir žymiai kompensuotų išmetamus teršalus“. Kitame jų pranešime teigiama: „Tinkamas pievų tvarkymas gali pakeisti ankstesnius dirvožemio anglies nuostolius ir sukaupti didelius anglies kiekius dirvožemiuose“. Remiantis kai kuriais skaičiavimais, pievomis apaugusiose vietose galima surinkti pakankamai anglies, kad atmosferos anglies dioksido lygis būtų mažesnis nei 350 PPM, kuris laikomas būtinu norint atremti planetos atšilimą.”

 

Pieva efektyviai suriša anglį tik kai joje ganosi gyvūnai

Žoliaėdžiai ir pievos evoliucionavo kartu ir tik jų simbiozė gali užtikrinti tinkamą anglies surišimą. Esmė labai paprasta, tam kad žolė klestėtų gyvūnai turi būti atitinkamai ganomi: gyvūnai sukoncentruoti, plotai mažesni ir dažniau keičiami, tam kad žolės per daug nenuėstų, tolygiai pasiskirstytų išmatos ir į taip nuganytą plotą gyvūnai turi negrįžti kol žolė pilnai neatsigauna, o tada ciklas kartojamas iš naujo – tokiu būdu anglis efektyviausiai surišama dirvožemyje, nes intensyviai skatinama fotosintezė, kurios dėka CO2 ir yra surišamas. Netinkamas gyvulių ganymas baigiasi žemės nualinimu ir niekaip neprisideda prie CO2 surišimo, netgi priešingai.