Žinau, kad nieko nežinau

Žinau, kad nieko nežinau. Taip sakė Sokratas, deja, šiais laikais išlepinti mokslo pompastikos ir įsivaizdavimų, kad dabar tai jau viskas žinoma, atsiduriam tokiam lygyje, kai net nežinom, kad nežinom.

Labai filosofiškai, bet tokios ir panašios mintys vakar sukos galvoj perskaičius šią pastraipą:

nežin
Nuotrauka iš knygos Grass productivity Andre Voisin

Toks primityvus eksperimentas: išdirbtoj žemėje pusė ganyklos užsėta atrinktomis sėklomis (kultūrinė pieva), o kita pusė palikta likimo valiai – sudygo žemėje esantis sėklų bankas – vietiniai augalai. Įleido karves ir jos galėjo laisvai rinktis, kur ir ką ėsti, menkai nuostabai, karvės rinkosi vietinių augalų pievą. Ir pasirinkimas labai akivaizdus – natūrali pieva “nuskusta”, o atsėtoji vargiai paliesta. Knygos autorius rašo, kad priežastys, kodėl karvės renkasi natūralią pievą, yra nežinomos.

Mum niekas nežinoma, mes taip vargiai suprantam gamtos procesus. Čia labai tinka ir Provenzos atlikta studija su pramoniniais galvijais, kai visokie prof. habil.dr sudaro karvių mitybą tenkinančius, dar vadinamus “subalansuotus” pašarus ir šalimais karvėm duodami tie patys “subalansuotų” pašarų ingridientai, bet nesumaišyti – ir karvės gali rinktis kiek ir ko valgyti. Tada ima ir paaiškėja, kad, kai karvės gali rinktis pačios, jos suvalgo mažiau pašaro, bet svorio priauga tiek pat. Daugiau svorio su mažiau pašaro – kiekvieno ūkininko svajonė, bet tam, kad ta svajonė išsipildytų, reikia suprasti, kad joks prof.habil.dr niekada nežinos geriau, ką reikia valgyti karvei (ar bet kuriam kitam gyvūnui, įskaitant žmogų) nei pati karvė.

O dabar taip hipotetiškai: nors ir priežastys neaiškios kodėl karvės rinkosi natūralią pievą, akivaizdu, kad tarp tų pievų karvėms yra kažkoks skirtumas, o jei karvės priverstinai būtų laikomos kultūrinėje pievoje, o kitos natūralioje, ar būtų skirtumas tarp tų karvių mėsos, svorio prieauglio, ligų pasireiškimo ir t.t. ir pan?

Aišku, visuomenėje, kurioje egzistuoja stiprus įsitikinimas, kad žoliaėdžių, paskutiniais gyvenimo mėnesiais netukintų grūdais, mėsa yra neskani, pasvarstymų apie pievos sudėties įtaką mėsos kokybei, nereikėtų tikėtis. Bet grįžtant prie to paties nežinojimo, mėsa tai daugiau nei baltymai ir riebalai, tai visa paletė metabolomų, apie kuriuos dar labai mažai žinom. Ir aš nuoširdžiai tikiu, kad vieną dieną paaiškės, jog tie pasakymai “aš valgiau mėsą ir man vistiek trūko geležies ar b12 ar ten dar ko” yra per daug abstraktūs, kad mėsa, nėra lygu mėsai, ir kad žmogus niekada nepasieks sveikatos valgydamas netinkamai maitinto gyvūno mėsą ar monokultūriškai augintą augalą.

Beje, mūsų karvytės, visą sezoną ganėsi ir vis dar tebesigano, natūraliose pievose.