Karvės ir klimato kaita

Turbūt visi girdėjot pasakymus, kad karvės kelia globalinį atšilimą, jų atrajojimas tiesiog griauna visą planetą. Populiarioji žiniasklaida nesikuklina teigti, kad karvės, kai kalbama apie šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir klimato kaitą, yra daug labiau prie to prisidedančios nei visas transporto sektorius. Šiuo įrašu norėčiau apginti karves ir tiesiog paaiškinti, kodėl taip teigti yra visomis prasmėmis absurdas.

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

Yra trys pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos, būdingos agrokultūrai, tai :

  • Anglies dioksidas CO2, kuris išskiriamas į orą arimo metu, kertant medžius ir deginant iškastinį kurą.
  • Metanas CH4, kurį daugiausiai išskiria ryžių laukai ir atrajojantys gyvūnai.
  • Azoto oksidas N2O, kuris išsiskiria dėl trąšų naudojimo.

Metanas, kurio potencialas sulaikyti šilumą atmosferoje maždaug 30 kartų didensis nei CO2 paverčia karvių atrajojimą, baisiausia klimato kaitos problema, bet kažkodėl trąšų naudojimas ( N2O beveik 300 kartų daugiau sulaiko šilumą nei CO2 atmosferoje) neatrodo tokia baisi tragedija.

Karvių anglies ciklas ir iškastinio kuro deginimas

Pats svarbiausias aspektas, mano supratimu, kodėl niekaip negalima lyginti karvių išskiriamo metano žalos ir iškastinio kuro išskiriamo CO2 įtakos klimato kaitai yra tas, kad šių dujų šaltiniai naudoja skirtingo tipo anglį. Karvė nėra anglies gamykla, ji iš esmės išskiria tai, kas jau yra anglies cikle. Žolė ir augalai yra karvių anglies šaltinis, jei karvė jų nesuvalgytų, žolė augtų, peraugtų, oksiduotųsi ir tą anglį, kurią šiaip karvė atrajoja, vis tiek paleistų į orą. Čia tinka pasakymas, kad niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta.

Su kiekvienu iškastinio kuro sudeginamu gramu išsiskiria anglis, kurios atmosferoje nebuvo.

Labai svarbu suvokti (1 pav.). kad karvės išskiriamas metanas yra natūralaus arba kitaip dar vadinamo biogeninio anglies ciklo dalis. Karvės dalį žolėje esančios anglies verčia į metaną (virškinimo proceso pasekmė), dalis iškrenta trąšų pavidalu (išmatos), dalis anglies kuria jos kūną (baltymai, angliavandeniai ir riebalai). Karvių išskirtas metanas natūralaus ciklo metu yra oksiduojamas iki CO2 ir vandens, kurį augalai fotosintezės dėka naudoja vėl. Ciklas. O kalbant apie iškastinio kuro naudojimą jokio ciklo nėra. Prieš tūkstančius metų saugiai surišta anglis dabar iškeliama į paviršių ir deginama, išskiria CO2, kuris niekada nebūtų atsiradęs jei žmogus nebūtų jo iškasęs ir dar sudeginęs. Su kiekvienu iškastinio kuro sudeginamu gramu išsiskiria anglis, kurios atmosferoje nebuvo. Tai kaip galima sakyt, kad karvės blogiau už transportą?

klimato
1 pav. Karvių anglies ciklas ir iškastinis kuras

Karvės ne vienintelės metano skleidėjos

Jei mums taip kelia grėsmę karvių išmetamas metanas, kodėl kiti metano šaltiniai yra mažiau pavojingi? Metano kiekis kiekvienais metais atmosferoje išauga maždaug 25 teragramais (1 teragrmas yra 1,1 milijonai tonų). Neseniai atlikta NASA studija nustatė: „Apie 17 teragramų per metus atsiranda dėl iškastinio kuro deginimo, 12 teragramų per metus atsiranda iš pelkių ir ryžių laukų, 4 teragramai metano atsiranda dėl gaisrų.“

Reiktų nepamiršti ir natūraliai gamtoje atsirandančio metano. Nedidelė populiacija moliuskų gyvenančių Baltijos jūroje išskiria tiek pat metano, kiek išskiria 20 000 karvių. Ar dabar reikėtų išnaikint moliuskus? Turbūt ne, dar reiktų nepamiršti, kad mūsų Baltijos jūrai būdinga eutrofikacija (vandens žydėjimas), kuri atsiranda dėl į vandenį patenkančių trąšų. Moliuskai filtruoja vandenį ir maitinasi pertekliniu azotu. Tai gal vis tik tikrai didesnė problema trąšos, o ne karvės?

Ilgas karvių šešėlis

Kaip mes patikėjom, kad karvės yra problema, baisesnė ne tik už trąšas, bet ir už transportą? Kodėl, rūpindamiesi klimato kaita ir šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, kuriame tokias akcijas, kaip pirmadienis be mėsos (Meatless Monday) (2 pav.)? Kodėl ne „savaitė be ryžių“ ar „metai be cheminėmis trąšomis auginto maisto“? Kodėl kiekviena antimėsos dokumentika teigia, kad karvės išskiria daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei visas transporto sektorius? 

klimato
2 pav. Klaidingi teiginiai apie mėsos ir karvių blogį, remiasi analize, kurios metadologija yra labai neteisinga, parodanti iškreipta gyvulių sektoriaus blogį.

Viskas tik dėka 2006 m. (taip taip prieš 15m)  Jungtinių tautų Maisto ir Agrokultūros organizacijos (FAO) pateiktos ataskaitos „Livestock‘s long shadow“, kurioje teigiama, kad karvės išskiria 18 % viso išskiriamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Įspūdingas skaičius, kuris net ir po 15 metų vis dar cirkuliuoja visuomenėje, kaip fundamentali tiesa.

Metodologinės klaidos

Frank Mitloehner (Kalifornijos universitetas, Davis) išanalizavo, kaip buvo surinkti šios analizės duomenys, jis atrodo didžiulę metodologinę klaidą. Skaičiuojant karvių išskiriamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį buvo vertinama viso gyvavimo ciklo analizė (lifecycle analysis) kas reiškia, kad buvo vertinamas ne tik karvių išskiriamos dujos, bet viso proceso emisija įskaitant ir karvių maisto gamybos, jo transportavimo, perdirbimo, netgi mėsos pervežimo iki parduotuvių emisijas. Ir tai kur kas daugiau nei tik tiesiogiai karvių išskiriamos dujos. Bet nieko panašaus nebuvo daroma su transporto sektorium. Transporto emisijos apėmė tik tiesiogines kuro deginimo metu išskiriamas dujas. (3 pav.)  

klimato
3 pav. Skirtumai tarop tiesioginių ir viso gyvavimo ciklo analizių. ‘Livestock’s long shadow” analizė lygina tiesiogines transporto emisijas su viso karvių gyvavimo ciklo emisijom.

Viso gyvavimo ciklo analizė nėra padaryta transporto sektoriui, nes reikėtų įvertinti visas emisijas, kurios atsiranda kuriant mašiną, kuri degina tą kurą ir visas emisijas iki kol tas kuras pasiekia tas mašinas.  Todėl tiesioginės transporto sektoriaus emisijos turi būti lyginamos su tiesioginėm karvių emisijom, arba nelyginama visai, nes, kaip minėjau pradžioje, iškastinio kuro deginimas, nesulyginamas su biogeniniu anglies ciklu, kuriame dalyvauja karvės.

Beje, grįžtant prie trąšų 2019m pasirodė studija, kuri teigia, kad trąšų gamyklos išskiria šimtus kartų daugiau metano, nei anksčiau buvo nustatyta. Ir kai tai bus įtrauktą į šiltnamio efektą sukeliančių dujų analizes, bus nebeįmanoma nuslėpti, kad sintetinė, cheminėm trąšom pagrįsta, agrokultūra, naikinanti dirvožemius, ekosistemas ir dar daugiausiai išskirianti šiltnamio efektą sukeliančių dujų neturi ateities. Žalioji „revoliucija“ turės baigtis.

Kaltinti karves dėl globalinio atšilimo yra tas pats, kas kaltinti ginklus už tai, kad jie žudo.

Tinkamas karvių auginimas

Kaltinti karves dėl globalinio atšilimo yra tas pats, kas kaltinti ginklus už tai, kad jie žudo. Mes, žmonės, tas karves auginame ir jei auginame jas uždarytas peninimo stotyse, šeriam grūdais toks karvių auginimas tikrai nepadeda nei dirvožemiui, nei bioįvairovei, nei klimato kaitos problemom spręsti. Bet mes, žmones, galim jas auginti kitaip, taip, kad dėka karvių ir pievų simbiozės mes galėtumėm surišti anglį, kurią paleidom degindami iškastinį kurą. Todėl sekančiuose savo įrašuose tęsiu karvių gynimo misiją.

Justina